Energijos kainos smogė aukštosioms mokykloms: išlaidos siekia milijonus

Brangstant dujoms, elektrai ir šildymui aukštosios mokyklos skaičiuoja daugiau nei dvigubai padidėjusias išlaidas.  Universitetų rektorių konferencijos duomenimis, vien šiemet reikėtų maždaug 30 milijonų eurų paramos iš Vyriausybės. Žadama apie 7 milijonus.

Vytauto Didžiojo universiteto auditorijos kol kas nešildomos. Brangstant elektrai, universitetas laisvame sklype planuoja statyti saulės jėgainių parką. Universitete patvirtintas energijos taupymo planas, skubama į vieną perkelti darbuotojus iš dviejų pastatų.

„Per metus universitetas sunaudoja apie 5 milijonus kilovatvalandžių, tai jeigu reikėtų mokėti po pusę euro, tai jau du su puse milijono euro. O mokame šiuo metu ir brangesnę kainą, tai galima įsivaizduoti. Šiek tiek mažesnės kainos, bet arti to yra už šilumą. Truputėlį dar vanduo“, – skaičiuoja VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

Kauno technologijos universitetas saulės jėgainių jau turi. Jos – ant studentų miestelio pastatų stogų. Neseniai įsigyta ir dalis saulės parko Lazdijų rajone.

„Tai yra beveik trečdalis mūsų elektros energijos, kuri reikalinga mūsų poreikiams. Tai, tarkime, trečdalį pasigaminsime patys, bet tai jokiu būdu nesako, kad galime ramiai laukti to neapibrėžto laikotarpio. Turėsime taupyti“, – LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybai sakė KTU departamento direktorius Svajūnas Jakutis.

Viename universiteto pastato rūsių – dalis mokslininkų sukurtos sistemos, kuri per metus pagamina pusę reikalingos šilumos.

„Mes suderinome dviejų pastatų charakteristikas. Vasaros metu, kada yra didelis šiluminės energijos kiekio perteklius, mes tą šiluminę energiją kaupiam požeminėje kaupykloje, ir ta energija, sukaupiama vasaros metu, pradedama naudoti, kai prasideda šildymo sezonas“, – aiškina KTU Energetikos sistemų katedros vedėjas prof. Saulius Gudžius.

Taip per metus Kauno technologijos universitetas sutaupo apie 100 tūkstančių eurų, o pabrangus šilumai ir elektrai, skaičiuoja, sutaupysiantis du kartus tiek.

Tačiau net ir taupant universitetai skaičiuoja didžiules išlaidas – palyginti su pernai, vien, pavyzdžiui, už elektrą reikės mokėti daugiau kaip 17 milijonų eurų, kai pernai – apie 7.

„Vien išlaidos keturioms pagrindinėms kategorijoms – tai yra elektrai, šilumai, dujoms ir vandeniui – sudarytų beveik 30 milijonų eurų, nevertinant kitų išlaidų. Žinant universitetų plėtros perspektyvas, tam, kad auštosios mokyklos išliktų konkurencingos tarptautinėje erdvėje, tai būtina vertinti šitas išlaidas“, – sako universitetų rektorių konferencijos komiteto pirmininkė Laima Matusevičienė.

Švietimo ministerija aukštosioms mokykloms šįmet skiria maždaug 7 milijonus eurų.

„Bus dar pusantro milijono, bet tik toms aukštosioms mokykloms, kurios priėmimo į aukštąsias mokyklas metu laikėsi minimalių konkursinių balų reikalavimų. Tai šitas lėšas gaus ne visos. O daugiau šiais metais nėra numatoma“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Pasak jo, kitais metais aukštosioms mokykloms padengti augančias energetinių išteklių kainas biudžete numatyta per 11 milijonų eurų.