Embrionų saugojimo paslaugas valstybė kompensuoja ne visiems: už borto likusioms poroms kaina išaugo dvigubai

Pagalbinio apvaisinimo paslaugomis nuo 2017 m. pasinaudojo tūkstančiai žmonių, tačiau tai padarę iki pernai gegužės dabar, regis, papuola į tam tikrus spąstus. Šioms poroms privaloma mažiausiai 2 metus už embrionų saugojimą susimokėti pačioms, nes šią paslaugą valstybė finansuoja tik nepilnus metus. O saugojimas nėra pigus, be to, Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikos dabar kainą dar ir dvigubai didina: nuo 30 iki 62 eurų už mėnesį.

Trijų vaikų tėvas Viktoras Andrejevas apie ženkliai pakitusią kainą pasakoja sužinojęs iš informacinio pranešimo. Jame net nebuvo klausiama, ar šeimą naujos sąlygos tenkina.

Pašnekovo šeima pagalbinio apvaisinimo procedūrai ryžosi dar tuomet, kai galiojo įstatymas, kad saugoti embrionus reikia amžinai. Vėliau minimalus embrionų saugojimo laikotarpis buvo pakeistas – dabar juos saugoti privaloma 2 metus. Nors naujoji tvarka galioja ir V. Andrejevo šeimai, jie kompensacijos už šią paslaugą iš valstybės negauna.

„Kartu su tuo 2 metų reikalavimu atsirado ir valstybės kompensavimo mechanizmas tiems 2 metams. O mes papuolėm būtent į tą prieš tai buvusį įstatymą, kad negaunam kompensacijos ir neturim galimybės kažkaip kreiptis, kad padėtų mūsų šeimai tą saugojimą dabar turėti“, – teigia LRT RADIJO pašnekovas.

Santaros klinikų Vaisingumo centro embriologė, medicinos biologė Aušra Stumbrytė-Kaminskienė aiškina, kad dvigubai išaugusią embrionų saugojimą kainą lėmė keletas reikšmingų veiksnių. Vienas iš jų – vidutiniškai 11,5 proc. Europos Sąjungoje (ES) padidėjusios kainos.

„Santaros klinikose embrionų saugojimo paslaugų kainos nebuvo perskaičiuotos nuo pat šios paslaugos teikimo pradžios. Šios paslaugos buvo pradėtos teikti 2016 m. ir, remiantis tuometėmis praktikomis, buvo apskaičiuoti ir embrionų šaldymo bei saugojimo kaštai. Būtent tuo metu buvo suformuoti pirminiai paslaugų įkainiai. Nuo 2016 m. iki šių metų šių paslaugų kaštai ženkliai pasikeitė“, – priduria specialistė.

Įtakos kainų šuoliui, anot jos, turėjo ir pakitusios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo praktikos, taip pat gerėjanti Santaros klinikų Vaisingumo centre teikiamų paslaugų kokybė.

„Imtasi priemonių didinti saugių vienvaisių nėštumų tikimybę ir išvengti rizikingų daugiavaisių nėštumų. Taip pat yra siekiama pacientams suteikti kuo daugiau pasiūlymų, galimybių. (...) Šiuo metu centre remiamasi maksimaliai saugaus pastojimo taktika, todėl dažniausiai embrionai yra šaldomi po vieną–du ant šiaudelio, kas lemia ženkliai didesnes androloginių priemonių bei įrangos sąnaudas“, – komentuoja A. Stumbrytė-Kaminskienė.

Valstybės kompensacijos už embrionų saugojimą negaunančios poros per metus už šią paslaugą turi pakloti 744 eurus. Specialistė tikina, kad Santaros klinikos porų, neišgalinčių laiku susimokėti, atžvilgiu laikosi gana nuosaikios pozicijos, kuo greičiau į antstolius nesikreipia.

V. Andrejevo nuomone, įstatymuose viskas skamba gražiai – neva siekiama gerinti šeimoms teikiamų paslaugų kokybę. Visgi tikrovėje poros nesulaukia tokios pagalbos, kokios tikėtųsi.

„Mūsų dabar įstatyminė bazė ir tie pakeitimai skamba gražiai, siekiai ir tikslai yra kilnūs – šeimoms pradėti teikti kokybiškas paslaugas. (...) Bet praktikoje šeimos susiduria su visokiais kriterijais, apribojimais, limitais, maksimaliais ir minimaliais reikalavimais, pavyzdžiui, paslaugų suteikia tik tam tikrą dalį, ne viską. Valstybė sako, kad saugoti mes padėsime, bet (...) perkeliama atsakomybė, finansinė našta šeimoms“, – įsitikinęs pašnekovas.

Vyras sako kreipęsis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad kompensacija būtų mokama visoms nuo 2017 m. pagalbinio apvaisinimo paslaugą gavusioms poroms.

„Atsakymo dar nesulaukiau, ten tikriausiai kažkoks terminas atsakymo galioja. (...) Žinau, kad atsakys formaliai – kad teisės aktai neleidžia tokios kompensacijos teikti toms šeimoms, kurios nepateko į tą naują redakciją įstatymo.

Bet aš keldamas šitą klausimą, (...) kalbėdamas su bendruomenės nariais, visgi pasigendu to valstybės požiūrio, kad iš tikro padėkime, ne kažkokius kriterijus ir reikalavimus kelkime, kaip neteikti paslaugų, (...) bet atvirkščiai. Susiduri su situacija, kad, pavyzdžiui, per brangu, tai turėtų įsikišti valstybė padėti“, – tvirtina V. Andrejevas.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.