Elektros rinkos paradoksai – garantinio tiekimo kaina krito žemiau nei užfiksuotos sutartyse su tiekėjais

Rinkose nukritus didmeninei elektros kainai, Lietuvos energetikos agentūros teigimu, susiklostė paradoksali situacija. Kaina biržoje, o kartu ir garantinio tiekimo kaina, tapo mažesnė nei gyventojų užfiksuota sutartyse su tiekėjais. Ir mažesnė nei nustatyta valstybės reguliuojama kaina. Kilo klausimų, ar iš biudžeto gyventojams kompensacijoms skiriami, bet bendrovėms pervedami pinigai neišmetami veltui, jeigu elektrą jos perka pigiau nei parduoda.

Kam išvis reikalinga tiekimo rinkos liberalizacija, Pažagienių gyventoja ponia Birutė sako taip ir nesupratusi.

„Dėl ko čia priklausomi, nepriklausomi? Nuo ko mes priklausom, kam mes dabar priklausom? Kas čia geriau?“ – svarsto ji.

Moteris sako, buvo šokas dėl „Perlo“, o ir dabar ne ką ramiau – susekti visų tiekėjų kainas, nors ir buvusi buhalterė, sudėtinga. Tai tiesiog taupo, kur gali.

„Kainos didėjo taip nežmoniškai. Tai, palaukit, kada tuos diržus jau perveršim? Kada sustosim? Norit tikėkit, norit ne – nemeluoju, pusę metų neverdu arbatos, bijau įjungti arbatinuką“, – pripažįsta moteris.

Rinkose elektra jau atpigo. Gruodį vidutinė elektros kaina biržoje, Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, buvo 26 centai už kilovatvalandę. Šį mėnesį iki trečiadienio vidutinė kaina – 9 centai. Trijų didžiųjų tiekėjų kaina – apie 34 centus. Garantinio tiekimo – per 40 centų. Visuomeninio tiekimo – 56, bet po kompensacijos gyventojai moka 28 centus.

Labiausiai išlošia biržos planus turintys gyventojai. Jie mokės gal net mažiau nei subsidijuojama kaina, kuri yra 28 centai.

„Garantinio tiekimo kaina yra mažesnė negu visuomenio. Kitaip sakant, priešingai, negu kad buvo konstruojama visa reforma, kad garantinis visada bus didžiausias, kad žmonės turėtų iš jo kuo greičiau pabėgti. Dabar paradoksalios situacijos formuojasi. Kai garantinis mažiau už visuomeninį, biržinis nusileido mažiau tų fiksuotų. Ir turbūt visuomenei reikės paaiškinti“, – akcentuoja Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Dalis elektros kainos kompensuojama iš biudžeto – tam skolinamasi, pinigai pervedami tiekėjams, šie kompensaciją išminusuoja sąskaitoje gyventojui.

Atpigus elektrai, biržoje ją pirkti tiekėjams tapo pigiau, nei pagal fiksuotus tarifus susimoka gyventojai. Lietuvos energetikos agentūros vadovas sako, kad kils klausimų, ar kompensacijos nėra galimybė piktnaudžiauti.

Energetikos ministras sako, kad kol kas ne.

„Reikia nepamiršti, kad yra kitos išlaidos. Perdavimo, skirstymo ten 7 dar, 8 centai ir tokių kainų skirtumų nėra. Jeigu valstybė kompensuoja nuo 28, tai tuo atveju jau rizika atsiranda 8 centų. Bet, jeigu mes pažiūrėsim, kaip visą mėnesį ar kokį ketvirtį vyksta kainos dinamika, tai pamatysim, kad šiai dienai dar nėra tokios rizikos, kad pinigai bus kažkam išpumpuoti“, – tikina energetikos ministras Dainius Kreivys.

Tiekėjai sako, kad dalis elektros nupirkta seniai, kai kaina buvo labai aukšta, kitaip negalėtų siūlyti fiksuotų tarifų. Ar dabartinis elektros atpigimas bus ilgalaikis, sako, dar neaišku.

„Visi gyventojai gauna 28, ta tikroji konkurencija kol kas nedirba ir turbūt tą reikia pripažint“, – teigia V. Poderys.

Naujuose planuose tiekėjai fiksuotas kainas jau sumažino – keliais ar keliolika centų už kilovatvalandę. Sako ieškantys, kaip sumažinti kainas ir sutartis pasirašiusiems anksčiau.

„Galvojam suteikti vienkartines nuolaidas, jeigu ta pasikeitusi situacija rinkoje mums sumažintų kaštus. Dėl to veiksmo mes šiuo metu konsultuosimės su VERT. Galvojame čia apie tuos, kurie turi aukščiausias elektros kainas, kurių kaina viršija jau kompensavimo ribą virš 56,5 cento. Tai tokių klientų turime apie 13 tūkst.“, – nurodo „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.

Tiekėjai ragina gyventojus migruoti ten, kur palankesni planai.

„Tie, kurie mumis patikėjo, tai yra patys svarbiausi. Tai mes tą procesą esame pradėję anksčiau – pirmiausia mūsų esamiems vartotojam tą pasiūlėm“, – tvirtina „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

„O, žiūrint iš to, ką renkasi klientai dabar, sausio mėnesį, tai pakankamai matome aktyvų pasirinkimą planų, susietų su biržos kaina“, – pastebi „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

Lietuvos energetikos agentūros teigimu, žmonės gali nutraukti sutartis ir ieškoti, kur pigiau, bet reikia įsivertinti nutraukimo sąlygas.