Elektromobilio vairuotojas pasidalijo savo patirtimi: ne viskas tobula, bet persėsti į kitokį automobilį nebesinori

Skambias kalbas apie ekologiją bei tvarumą dažnai girdime iš didžiulėse konferencijose dalyvaujančių biurokratų brangiais kostiumais, todėl labai lengva susidaryti įspūdį, kad šios problemos neliečia eilinių žmonių. Dar daugiau – galima paskęsti iliuzijose, jog eilinis žmogus savo gyvenime nelabai kuo gali prisidėti prie kovos su klimato atšilimu, o kvietimas būti tvariam dažnai skamba lyg rinkodaros lozungas, kuriuo dabar tiesiog madinga švaistytis, rašoma „Velocita“ pranešime žiniasklaidai.

Geroji žinia yra ta, kad realybė yra gerokai šviesesnė, o visuose šiuose žodžiuose užkoduota labai gili potekstė, liečianti visus planetos gyventojus. Dar daugiau – visi šios žemės gyventojai turi galimybę prisidėti prie geresnio savo bei būsimų kartų gyvenimo, o ypač daug galios yra išsivysčiusių šalių gyventojų rankose.

Nors daugeliui tai gali pasirodyti smulkmena, bet vien tokio įpročio kaip plastikinių maišelių atsisakymas yra vienas iš žingsnių, leidžiančių į atmosferą išmesti mažiau kenksmingų dujų ir taip sumažinti gamtos užterštumą. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas plastikinis maišelis yra naudojamas 12 minučių, o jo irimo procesas gali užtrukti ilgiau nei 500 metų.

Tai, žinoma, tik vienas iš gausybės pavyzdžių, kaip mažesni ar didesni kasdieniai kiekvieno žmogaus įpročiai svariai prisideda prie kilnaus visos žmonijos tikslo.

Elektromobilis – svarbus sprendimas

Daugiau nei dešimtmetį aktyviai klimato kaita besidomintis ir į įvairias bendroves, ieškančias tvarių sprendimų, investuojantis filantropas Bilas Gatesas savo knygoje „Kaip išvengti klimato krizės“ rašo, kad pasirinkimas vairuoti elektromobilį yra vienas geriausių dalykų, ką dėl klimato kaitos stabdymo gali padaryti eilinis žmogus. Tiesa ta, jog būtent ši priežastis ir pastūmėjo dalį vairuotojų persėsti prie elektromobilių vairo.

Elektromobilių entuziastas Robertas Molis, savo „Citroën ë-C4“ jau susukęs per keturiasdešimt tūkstančių kilometrų, paklaustas apie priežastis, kodėl rinkosi elektromobilį, klimato kaitą įvardija kaip pačią pagrindinę: „Net jeigu važinėti elektromobiliu būtų brangiau nei įprasta mašina – vis tiek rinkčiausi elektromobilį. Klimato kaita buvo viena didžiausių paskatų atsisakyti vidaus degimo variklį turinčio automobilio.“

Jau ne pirmą elektromobilį vairuojantis vyras pasakoja, jog kasdienės kelionės elektra varoma transporto priemone, ypač turint galimybę ją įsikrauti namuose, nekelia jokių nepatogumų. Kalbėdamas apie nuvažiuojamą atstumą ar jo keliamus rūpesčius R. Molis sako, kad vairuojant elektromobilį tai visai paprasta apskaičiuoti.

„Elektromobilyje galioja labai aiški matematika ir viską galima pasiskaičiuoti. Aš žinau, jog galiu namo grįžti su 8 procentais, ir esu ramus, kad man jų užteks visam keliui. Tiesiog stebiu statistiką ir nelieka jokio nervų gadinimo“, – paaiškina elektromobilio savininkas.

R. Molis atvirauja, kad nors šeimoje dar yra ir vidaus degimo varikliu varomas automobilis, keletą metų pasivažinėjus elektromobiliu kyla mintys jo atsisakyti ir šeimos autoparke palikti tik elektromobilius.

„Benzininių automobilių priežiūra sudėtingesnė, daugiau kainuoja – apstu įvairių niuansų. O dar kai palygini, kaip važiuoja elektra, tai nebesinori sėsti į kitokį“, – vertina pašnekovas.

Ne viskas tobula

Vyras taip pat atvirai pripažįsta, kad elektromobiliai šaltuoju metų laiku turi ir savų niuansų. Baterijos sąnaudas gan smarkiai padidina salono šildymas, tačiau dabar gamintojai šį klausimą ganėtinai veiksmingai sprendžia montuodami šilumos siurblius. Tokius įrenginius jau turi ne tik prabangiausi, bet ir vidutinės klasės elektromobiliai.

Yra ir kitas niuansas, juntamas atšalus orams ir prijungus elektromobilį prie krovimo lizdo. Brangiausi rinkoje elektromobiliai, pavyzdžiui, EQS iš „Mercedes-EQ“, turi baterijos pašildymo funkciją – ji reikalinga, norint iš tinklo įkrauti energiją didžiausiu įmanomu greičiu. Esant per žemai temperatūrai, įkrovimo sparta gali pastebimai nukristi.

„Vasarą viskas gerai – įkrovimo sparta būna tokia, kad automobilis įsikrauna greičiau, nei spėji suvalgyti sumuštinį ar peržiūrėti serialo seriją, bet žiemą įkrovimo sparta pastebimai krenta“, – patirtimi dalijasi R. Molis ir sako, kad įkrovimo sparta viešosiose stotelėse žiemą įprastai siekia apie 14–15 kWh/val. Tiesa, tai ne taip svarbu bateriją kraunant namuose, mat namų kroviklio didžiausia krovimo sparta siekia 11 kWh/val. ir žemiau, kaip sako „Citroën“ vairuotojas, nėra nukritusi.