Ekspertas įvardijo skęstančių Vilniaus gatvių priežastį: ilgai tempėme, todėl turime tokį rezultatą

Smarkus lietus ir užsemtos Vilniaus gatvės šią vasarą tapo gan dažnai pasikartojančiu reiškiniu. Nenutekantis ir nesusigeriantis vanduo pridaro nemažai žalos – apsemiami automobiliai, rūsiai. Nors darbai pradėti prieš šešerius metus, problema niekur nedingo. Atsakingos institucijos žada, kad problemiškiausios vietos bus sutvarkytos iki šių metų pabaigos.

Įvardija priežastis

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ kaip problemiškiausias vietas įvardija Geležinio Vilko ir Žalgirio g. sankryžą, Geležinio Vilko g. dalį po Konstitucijos pr. žiedu ir po viaduku esančią Tūkstantmečio g. atkarpą.

Yra keletas priežasčių, kodėl Vilniaus gatvėse susikaupia vanduo.

Viena iš pagrindinių – naujos teritorijos, neleidžiančios vandeniui susigerti į žemę. Pasak įmonės „Vandensauga“ direktoriaus, vandentvarkos eksperto Mindaugo Rimeikos, prie Geležinio Vilko tinklo neseniai prisijungė visas Perkūnkiemis, plėtėsi kiti mikrorajonai, iškilo įvairios parduotuvės, daugiabučiai, automobilių stovėjimo aikštelės.

„Visos teritorijos prisijungė į tą patį vargšą lietaus nubėgimo vamzdį. Jis negali atlaikyti tokio papildomo prisijungimo, nes tam tiesiog nebuvo suprojektuotas“, – aiškina M. Rimeika.

Kadangi naujų lietui nelaidžių teritorijų tik daugės, pasak vandentvarkos eksperto, nuspręsta naujam vartotojui, pvz., prekybos centrui, degalinei, leisti jungtis tik su tam tikromis sąlygomis.

Iš naujų vartotojų nelaidžių paviršių teritorijos miestas surinks tik, pavyzdžiui, 25 proc. lietaus – likusius 75 proc. patys vartotojai turi sukaupti rezervuare ir tik tuomet, kai lietus pasibaigs, išleisti į tinklą. Pagrindinė sąlyga – naujiems objektams tai bus privaloma, o esantiems – bus atsižvelgta į galimybes.

Delsta imtis darbų

„Grindos“ komunikacijos departamento vadovas aiškina, kad sovietų okupacijos metais miesto projektavimo specialistai buvo numatę visą lietaus srautą iš dabartinių Baltupių, Pašilaičių, Šeškinės, Fabijoniškių nukreipti į tą patį Geležinio Vilko gatvės kolektorių.

Gerokai išaugus vandeniui nepralaidiems plotams, į šį kolektorių nukreipiamas daug didesnis lietaus nuotekų srautas, todėl kolektorius nebepajėgia susitvarkyti su pernelyg dideliu vandens kiekiu, tuomet liūčių metu vanduo užlieja Geležinio Vilko – Žalgirio g. sankryžą bei Geležinio Vilko gatvę po Konstitucijos pr. žiedu.

„Kai kuriose vietose vanduo pramuša šulinius ir šauna viršun“, – sako komunikacijos departamento vadovas.

Dar viena priežastis – į šios problemos sprendimą niekas neinvestavo anksčiau, ilgą laiką niekas neinvestavo į vamzdžių didinimą.

„Kodėl? Atsakymas labai paprastas – mes už tai nemokame“, – sako vandentvarkos ekspertas. Anot M. Rimeikos, mokame už vandenį, už nuotekas, už elektrą, tačiau už lietaus nuotekų tvarkymą niekas nemoka. Jis pabrėžia, kad nemokamų paslaugų nėra – jei niekas už tai nemoka, niekas ir neinvestuoja.

Pasak M. Rimeikos, tik visai neseniai atsirado tvarka, kad už lietaus nuotekų tvarkymą sumoka savivaldybė. Iki to laiko niekas nieko nedarė, europiniai pinigai lietui buvo uždrausti.

„Daug metų tempėme, todėl turime tokį rezultatą“, – sako vandentvarkos ekspertas.

Dirbama su viena iš didžiausių problemų

Anot E. Steponavičiaus, idealiu atveju visą iškritusį vandenį reikėtų sugerdinti į paviršius. Antruoju atveju, vandenį reikėtų surinkti ir panaudoti dar kartą. Tik tuomet, jei išnaudotos šios galimybės, vandenį vamzdžiais reikėtų nukreipti į valymo įrenginius, o vėliau į vandens telkinius.

Pasak „Grindos“ komunikacijos departamento vadovo, buvo išskirtos problemiškiausios vietos – Kareivių g., Teodoro Narbuto g. – ir atlikta kolektorių rekonstrukcija.

„Dabar sprendžiame dar vieną labai didelę problemą – Šeškinės ir Geležinio vilko g. kolektoriaus rekonstrukciją“, – sako komunikacijos departamento vadovas.

Pasak „Grindos“ atstovo, ši problema bus išspręsta iki metų pabaigos. Anot E. Steponavičiaus, buvo atsižvelgta į žiedinės ekonomikos principus – norima vandenį surinkti bei panaudoti pakartotinai.

Nuspręsta Šeškinėje įrengti srautų atskyrimo kamerą. E. Steponavičius sako, kad atlikus darbus, dalis lietaus nuotekų ties Ukmergės irOzo g. sankryža bus nukreiptos į akumuliacinį tvenkinį – jame vanduo bus sugirdinamas į gruntą arba per Mildos g. kolektorių reguliuojamu srautu bus išleidžiamas į T. Narbuto g.

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės vyr. inžinierius Antonas Nikitinas užsitęsusį problemos sprendimą aiškina tuo, kad infrastruktūros plėtros projektai, ypač kalbant apie didelius lietaus nuotekų pertvarkymus, kainuoja ne tik milijonus eurų, bet ir ilgai užtrunka.

„Įprastai vien projektavimui reikia daugiau nei metų, antra tiek gali užtrukti ir viešųjų pirkimų procedūros, taip pat tęsiasi apie kelerius metus didesnių rekonstrukcijų rangos darbai“, – sako A. Nikitinas.

Pasak vyr. inžinieriaus, visame mieste vienu kartu visų nuotekų sistemų sutvarkyti tiesiog neįmanoma tiek dėl ribotų finansų, tiek ir dėl kitų išteklių, todėl ir darbai vyksta etapais ir pirmiausia ten, kur sukurs didžiausią naudą.

Tikina, kad kai kur „nieko neįmanoma padaryti“

Ekspertas M. Rimeika pabrėžia, kad yra vietų, kur nieko neįmanoma padaryti, todėl reikia kloti naują vamzdį arba šalia senojo padėti naują.

Anot vandentvarkos eksperto, ankščiau skęsdavusios T. Narbuto gatvės problema išsisprendė paklojus naują vamzdį dvigubai didesniu skersmeniu, todėl kitose probleminėse vietose bus sekama panašiu pavyzdžiu.

Po paskutinės liūties pastebėta, kad kai kur vanduo nenuteka dėl to, kad žolės ir lapai užkiša kanalizacijos dangčius. Anot „Grindos“ komunikacijos atstovo E. Steponavičiaus, angų užkišimo per lietų nuplėštais lapais išvengti nepavyks.

„Sistema vandenį sugertų, tačiau grotelės kartais užsikemša“, – sako jis.

E. Steponavičius teigia, kad problemiškiausiose vietose naudojamos ne grotelės, o kupolai, kurie leidžia sugerti daug daugiau vandens. Jie įrengti T. Narbuto g., Žalgirio g., Geležinio Vilko g. po viaduku.

Vanduo sukelia nepatogumų ir gali brangiai kainuoti

Pasak eksperto M. Rimeikos, standartiniu atveju lietaus padaryta žala būna užlieti rūsiai, rūsiuose esančios kavinės, parduotuvės ir kiti verslai, kur gali būti sugadinti ten esantys įrenginiai, produkcija. Neretai nukenčia ir automobiliai.

Pasak automobilių serviso „Rato draugas“ savininko Leonardo Giliuno, iš pradžių vanduo gali apgadinti arčiausiai esančius agregatus: stabdžių sistemą, greičio dėžę, ratų guolius.

„Rimčiausios problemos, kai vanduo pasiekia langų lygį, apsemia žibintus – tuomet automobilis yra visiškas skenduolis“, – sako L Giliunas.

Anot automobilių serviso vadovo, žmonės neretai įsidrąsina pervažiuoti gilesnes balas ir pajaučia staigų automobilio sustojimą. Tai hidraulinis smūgis. Po jo variklis gali būti neremontuojamas.

„Žala gali pasirodyti ne iš karto, o praėjus keliems mėnesiams po užpylimo, ypač jei vanduo nepastebėtas pakliuvo į elektronikos detales“, – pabrėžia L. Giliunas.

Ar galima tikėtis žalos atlyginimo?

„Jei automobilis turi kasko draudimą, žalą, kurią padarė lietus ar šiuo atveju susidariusios didžiulės balos, atlygina ta draudimo bendrovė, kurioje asmuo apsidraudęs“, – sako „FT Broker“ draudimo brokeris Žydrūnas Senkus.

Brokeris pabrėžia, kad net ir turintys kasko patirs 100 eurų ar net didesnį nuostolį, nes visos draudimo sutartys turi franšizę (išskaitą).

Tuo tarpu neturinčiam draudimo, nuostolius gali tekti atlyginti pačiam arba kreiptis į miesto savivaldybę.

Anot M. Rimeikos, nors kiekvienas atvejis individualus, ten, kur yra komunikacijos ir lietaus nesurinkimas, galima kreiptis į savivaldybę, o vėliau ir į teismą. Tačiau, vandentvarkos ekspertas pabrėžia, kad įrodžius, jog tai buvo stichinis reiškinys, nuostoliai nebus kompensuoti.

Panašios sąlygos galioja ir užliejus kitą turtą – pvz., rūsius ar kitas žemai esančias patalpas. Pasak Ž. Senkaus, jei rūsys ir kitas kilnojamasis turtas yra drausti, žala bus atlyginta pagal kiekvienos draudimo bendrovės nustatytą tvarką.

„Neretai drausdamiesi butus žmonės nesirenka rūsių draudimo“, – kaip vieną iš didesnių klaidų įvardija brokeris.