Ekspertai sutaria, kad pernykščių degalų kainų tikėtis neverta, bet ar jos dar mažės greitu laiku – nuomonės skirtingos

Lietuvoje jau ne pirmą savaitę iš eilės degalinių švieslentės vairuotojus nuteikia vis optimistiškiau. Prieš kelis mėnesius degalų kaina svyravo apie 2 Eur už litrą, dabar – apie 1,80 Eur. LRT.lt kalbinti pašnekovai tikina, kad tokioms tendencijoms daugiausiai įtakos turėjo sumažėjusi pasaulinė naftos kaina. Tiesa, ekspertai pripažįsta, kad degalų kaina galėtų būti ir dar mažesnė, jei ne išaugusios gamintojų ir pardavėjų maržos.

Kainos galėtų būti dar mažesnės

Dar visai neseniai už litrą degalų vairuotojams reikėjo atseikėti 2 eurus. Tuomet jie juokavo, kad netrukus reikės persėsti į arkliais tempiamus vežimus, kadangi pilnam automobilio bakui 100 eurų nepakanka. Tačiau jau kelias savaites iš eilės degalų kainos Lietuvoje mažėja.

Kaip praėjusį penktadienį skelbė Lietuvos energetikos agentūra, šalyje kainų ritimasis žemyn fiksuotas ketvirtą savaitę iš eilės: per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,143 Eur/l, dyzelinas – 0,113 Eur/l.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt teigė, kad būtent naftos kainos pokyčiai turėjo didžiausios įtakos degalų kainų mažėjimui Lietuvoje.

„Yra sumažėjusi naftos kaina. Esant tokioms naftos kainoms, degalų kaina turėtų būti dar mažesnė ir siekti 1,70–1,80 euro. Bet buvo papildomas kainų kilimas, nes išaugo gamybininkų ir prekybininkų marža, ypač dyzelino kainos metų pradžioje, nes buvo jaučiamas jo trūkumas. O vėliau ne tik dyzelino, bet jau ir benzino. Ir svarbu paminėti, kad kuo didesnis neapibrėžtumas rinkoje, tuo maržos yra didesnės“, – aiškino Ž. Mauricas.

Ekonomistui antrino ir Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys, kuris LRT.lt sakė, jog kainos degalinių švieslentėse iš tiesų sureagavo į pokyčius naftos rinkoje. Vis dėlto, pasak pašnekovo, kol kas sunku prognozuoti, kaip viskas klostysis toliau, nes situacija keičiasi kone kasdien.

„Pagrindinis dalykas dabar buvo tai, kad drastiškai nukrito naftos kainos. Kaip tik vakar buvo fiksuota kaina 99 eurai už barelį. Kodėl jos nukrito, sunku pasakyti, nes gali būti daug veiksnių, kurių nuspėti neįmanoma. Vienas iš jų – OPEC šalių sprendimas, kai maždaug prieš pusantro mėnesio jos pareiškė, kad pareguliuos naftos gavybą. Bet kiek visa ši situacija naftos rinkoje išsilaikys, kol kas sunku pasakyti.

Dabar yra tokia slidi riba. Per šį mėnesį, kai keitėsi degalų kaina, buvo ryškesnių degalų kainų svyravimų pas gamintojus, kai vieną dieną buvo gera kaina, kitą – jau blogesnė. Tai lėmė, kad ir degalinių švieslentėse kaina drastiškai nekrito, nes degalinės laiko tam tikrą maržą ir negalima nustatyti, kaip viskas keičiasi. Tą rodo ir šiandieninė situacija, kad didmeninė degalų kaina nežymiai kilo, todėl sunku prognozuoti, kaip viskas bus artimiausiu metu“, – portalui kalbėjo V. Šukys.

Daug neapibrėžtumo, kuris nepalankus vairuotojams

Ž. Maurico teigimu, pastaruoju metu naftos kaina stabilizavosi, o tai palanku stabiliai mažėti kainoms degalinėse. Vis dėlto rinkoje, pasak pašnekovo, dar yra daug neapibrėžtumo, tad ir degalų kainų pokytis yra nuosaikesnis.

„Didelis neapibrėžtumas nėra palankus galutiniam vartotojui, galutinei kainai. Ji būna palyginti didesnė nei naftos kaina rinkoje. O kadangi naftos kaina dabar yra šiek tiek sumažėjusi, situacija kelis mėnesius stabilizavosi. Stabilumui augant, degalų kaina netgi auga sparčiau nei naftos kaina. Kitas dalykas, kad sumažėjo ir paklausa, nes palyginti su situacija prieš metus, degalų pardavimai yra kritę“, – tęsė jis.

Anot Ž. Maurico, prognozės sufleruoja, kad artimiausiu metu naftos kaina galėtų ir dar mažėti, tačiau šiuo atveju daug kas priklausys nuo ekonomikos recesijos bei kai kurių šalių reakcijos į ją.

„Pirmu smuiku groja pasaulinė naftos kaina. Čia daug kas priklausys nuo to, ar šalys linkusios didinti naftos pasiūlą, ypač OPEC šalys. Taip pat įtakos turės ir paklausa – kokia bus recesija JAV ir euro zonoje, nes ji kaip jau ir yra ar bus artimiausiu metu. Tik klausimas, kokia ji bus. Vis dėlto, ateities sandoriai per daug su dabartimi susiję, bet tendencijos tokios, kad naftos kaina turėtų mažėti dėl paklausos mažėjimo, kuri susijusi su minėta recesija“, – aiškino ekonomistas.

Negana to, Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose šalyse mokslo metai prasideda jau rugpjūčio viduryje, o pats degalų sunaudojimo pikas yra liepos mėnesį bei rugpjūčio pradžioje, tad liko kelios savaitės, kai degalų paklausa turėtų imti mažėti, atitinkamai išaugs konkurencija tarp degalinių tinklų, o tai gali tapti gera žinia vairuotojams dėl pingančių degalų.

Ankstesnių kainų tikėtis neverta

Vairuotojams, kurie tikisi tokių degalų kainų kaip prieš metus ar daugiau, Ž. Mauricas gerų žinių neturi. Pašnekovo teigimu, degalai veikiausiai jau niekada nekainuos 1,20–1,30 euro.

„Tokio lygio, koks buvo prieš metus ar daugiau, jau matyt nepasieksime, nes tai buvo naiviai mažos kainos. Tuo metu buvo labai sumažėjusi degalų paklausa dėl įvestų pandeminių ribojimų. Gal tuos ribojimus ir vėl įves, bet aš labai abejoju, nes jie nelabai pasiteisino daugelyje šalių“, – tęsė jis.

Kaip sakė ekonomistas, rinkos tikisi, jog naftos kaina turėtų nusistovėti ties 80 JAV dolerių už barelį riba, bet negalima atmesti, kad dėl neapibrėžtumo bei netikėtumų dar sulauksime naftos kainų šuolių.

„Prognozuočiau, kad didesnė tikimybė, jog degalų kainos galėtų mažėti bei nusistovėti apie 1,50–160 euro už litrą. Bet visko gali būti. Naftos rinka yra oligopolinė, tai yra didžiausias iššūkis pasauliui, ypač Vakarų šalims. Rinkoje situaciją netgi labiau kontroliuoja pasiūla ir jeigu Saudo Arabija pareikš, kad ateina krizė ir ji ketina sumažinti naftos gavybą, dar Rusija žais kažkokius savo žaidimus, naftos kaina gali ir toliau būti nestabili. Todėl patarimas būtų visiems mąstyti, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo naftos ir jos produktų“, – dėstė Ž. Mauricas.

Kiek kitokį scenarijų piešė V. Šukys. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius prognozavo, kad atėjus rudeniui degalų kainos veikiausiai nemažės dėl laukiančio šildymo sezono bei kitų veiksnių.

„Kol vyksta Ukrainos konfliktas, gero tikėtis negalime. Bet dabar jau reikia analizuoti pokonfliktines pasekmes ir energetinę struktūrą, kuri yra labai išbalansuota. Ir vienaip ar kitaip niekas negrįš su Rusija dirbti, kad ir kokios ten palankios sąlygos būtų. Manyčiau, kad rusiškos naftos neįsipilsime.

Bet dabar yra antra vasaros pusė ir žiūriu į rudenį. Įvertinus dabartinę situaciją, kainos neturėtų mažėti. Atsiras šildymo momentas, galbūt kažkokie pirkimai ar rezervai bus, sprendžiami šildymo klausimai, jau kalbama ir apie mazuto deginimą, kurį dar reikia gauti ir transportuoti. Nenorėčiau spėlioti ir optimistiškai nuteikti, bet geriau džiaugtis šia diena, kad turime tokią degalų kainą“, – sakė pašnekovas.