Ekspertai: į Lietuvą grįžta blogų būsto paskolų problema. Priešnuodis – privalomas atsargų kaupimas bankams

Lygiai per metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir kredito unijos privalo sukaupti papildomas atsargas. Tokį Lietuvos banko (LB) nurodymą palankiai vertina ir patys bankai, ir finansų ekspertai. Pastarųjų teigimu, prievolė bankams – logiška ir pačiu laiku, nes akivaizdu, kad pradėjus kilti palūkanoms, į Lietuvą grįžta blogų būsto paskolų problema.

Bendra suma, kurią turės atsidėti visi Lietuvoje veikiantys bankai ir centrinių kredito unijų grupės, skaičiuojama, sudarys maždaug trečdalį pernykščio jų pelno. Lyginant su šių metų pelnu, papildomo rezervo suma bus mažesnė nei jis.

Papildomos atsargos – po metų

LB valdybos nustatyta 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma įsigalios 2023 m. spalio 1 d. Visoms kredito įstaigoms teks atsidėti maždaug 118 mln. eurų. LB teigimu, tiek sukaupti kredito įstaigoms neturėtų būti sunku, nes jų veikla pelninga. Pernykštis bankų pelnas buvo 328 mln. eurų. Šių metų I pusmečio pelnas – 188 mln. eurų.

„Pelnai gana dideli ir norime, kad tas atsargas jie toliau laikytų tarsi padėję į tam tikrą spintelę“, – sako Jaunius Karmelavičius, LB Sisteminės rizikos modeliavimo skyriaus vadovas.

Anot jo, į rezervą atidėti pinigai bus tarsi užšaldyt.

„Norime, kad jie nebūtų be reikalo išvežti, paskirstyti dividendų pavidalu“, – tikina J. Karmelavičius.

Lietuvos banko ekonomistas sako, kad sukaupę papildomą rezervą, bankai ir kredito unijos bus pasiruošusios, jeigu, pavyzdžiui, gyventojai ir įmonės imtų negrąžinti paskolų.

„Tyrimai ir pasaulio ekonomikos istorija rodo, kad jeigu atsitinka kažkokios ekonominės krizės ir bankas neturi tam tikrų rezervų, jisai gali arba bankrutuot, arba gali sutrikti jo kreditavimo veikla. Dabar ekonomikoje niaukiasi tam tikri juodi debesys. Jeigu tos rizikos materializuotųsi, atsargos būtų panaudojamos nuostoliams sugerti ir bankai toliau tiektų kreditą į ekonomiką. Kad krizė pernelyg neišbalansuotų viso bankinio sektoriaus ir visos ekonomikos papildomai“, – dėsto J. Karmelavičius.
Taip buvo atėjus COVID-19 pandemijai. AKR atsargos nuo 1 proc. sumažintos iki 0 proc. Atlaisvinus rezervą, į ekonomiką galėjo būti įlieti beveik 90 mln. eurų.

Pasipriešinimo nėra

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad šiuo metu iš tiesų geras laikas kaupti papildomas atsargas, nes ekonomika dar auga.
„Mūsų finansų sistema yra stipri. Ir šis papildomas kapitalo rezervas ją papildomai sustiprins“, – sako E. Čipkutė.

Anot E. Čipkutės, kaip bankai papildomą kapitalą sukaups, yra kiekvieno jų individualus reikalas

„Po metų reikia pasiekti tą papildomą 1 proc. Tai reiškia, kad kredito įstaigoms suteikiami metai laiko. Tai jau čia kiekviena įstaiga spręs, kokiu būdu – ar kiekvieną mėnesį, ar kiekvieną ketvirtį kažkiek atsidėti, planuojant savo finansus“, – teigia LBA prezidentė.

Ekspertai sako, jog reikalavimas kredito įstaigoms turėti papildomų laisvų pinigų grįžta į visą Europą. Europos sisteminės rizikos valdyba yra perspėjusi apie padidėjusią riziką finansiniam stabilumui ir itin nepalankių scenarijų išsipildymo tikimybę ES. Anot ekspertų, ne išimtis ir Lietuva.

„Matyt, centrinis bankas jaučia, kad blogų paskolų problema grįžta į Lietuvą. Jis sako bankams – būkite pasiruošę“, – sako Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidento Mariaus Jansono teigimu, Lietuvos banko nurodymas – tai apsidraudimas, dėl kurio ramu ir indėlininkams.

„Čia yra labai gerai žmonėms, nes kuo bankai turi didesnį tą kapitalą, tuo labiau jie apsaugoti nuo krizių“, – sako M. Jansonas.

Anot eksperto, kylant būsto palūkanoms, kils ir reali grėsmė, kad gali padaugėti blogų, tai yra, laiku neišmokamų, paskolų.

„Pvz., 1 proc. pakilus EURIBOR, žmonės jau moka apie 50 eurų daugiau. Priklauso nuo paskolos sumos. Jeigu kreditas virš 100 tūkst. eurų, įmoka gali pabrangti ir daugiau nei 70–80 eurų per mėnesį. Bet dabar EURIBOR jau yra 2 proc. Kitais metais gali būti 4 proc. Tai reiškia, visoms šeimoms, kurios turi būsto paskolas, būsto paskola pabrangs 200-400 eurų“, – prognozuoja M. Jansonas.

K. Kupšio teigimu, Lietuvai reikalinga stipri kredito įstaigų sistema.

„Mes negalime žaisti, sakydami, kad taip svarbu dabar gaivinti ekonomiką, jai skolinti, kad net nesvarbu, kokias tai gali turėti pasekmes pačiai bankų sistemai. Stiprūs bankai, stiprios kredito unijos gali patikimai skolinti ūkiui. O silpnus, menkai kapitalo turinčius bankus tenka gelbėti visuomenės lėšomis“, – įsitikinęs K. Kupšys.

Jam pritaria M. Jansonas:

„Prisiminkime „Snorą“, Ūkio banką. Nuotaikos niekam nebuvo geros“, – primena jis.

Papildomo rezervo kaupimo poveikis paskoloms

LB neslepia, kad užduotis kredito įstaigų savininkams, akcininkams įnešti daugiau kapitalo ir sukaupti papildomą rezervą gali atsiliepti norintiems pasiskolinti žmonėms. LB skaičiavimu, verslo kreditavimas per metus galėtų augti iki 2,5, gyventojų – iki 1 proc. lėčiau. Bet paskolų palūkanos dėl AKR reikalavimo iš esmės nepasikeistų.

„Bankai tuos kapitalo reikalavimo kaštus gali perkelti būtent skolininkams, sumažindami paskolų srautą ir taip pat padidindami palūkanų normas. Bet tai yra labiau teoriniai modeliai“, – teigia J. Karmelavičius.

„Bandau prisiminti, ar buvo taip, kad nuėmus (2020 metais – LRT) šitą rezervo reikalavimą, paskolos ar paslaugos atpigo. Nuo to laiko mokėjimų paslaugos visą laiką tiktai brango. Kreditai pigo, bet turbūt ne dėl šitos priemonės. Pigo dėl bendrai žemos palūkanų normų politikos Europoje ir dėl daug pinigų, įliejamų į ekonomiką. Tad spėju, kad efektas būtent dėl šito reguliacinio reikalavimo gali būti labai menkas“, – sako K. Kupšys.

Tačiau paskolų brangimą lems kiti dalykai, tokie, kaip bendra palūkanų normų tendencija ir kainų augimas. O kredito įstaigų pelningumas dėl augančių palūkanų normų, pasak pašnekovų, tikėtina, dar padidės.