Ekspertai apie naujausią ekonominį rodiklį: Lietuvos atvejis – sėkmės istorija

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos rodikliai stabiliai gerėja, analizuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, išreikšto per perkamosios galios standartą, duomenis. Minėtas standartas panaikina kainų skirtumus tarp ekonomikų ir palygina jų BVP vienam gyventojui. Ekspertai teigia, kad Lietuva auga vidutiniškai sparčiau nei Europa, nes lengviau susitvarkė su popandeminiais rūpesčiais.

2021 m., pasak „Eurostat“, Lietuva pasiekė 88 proc. ES vidurkio, 2020 m. – 87 proc. Šalis taip pat yra aplenkusi kaimynines valstybes – Estiją, Latviją, Lenkiją.

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė LRT.lt komentavo, jog Lietuva, nepaisant visų makroekonominių išbandymų, pademonstravo vieną ryškiausių šio rodiklio šuolių nuo stojimo į ES, palyginti su kitomis jaunosiomis Rytų Europos šalimis.

„Mūsų šoktelėjimas pagal šį rodiklį buvo didžiausias. Pastarieji keleri metai būtent dėl pandemijos įtakos ekonomikai, kuri Lietuvos atveju buvo labai ribota ir nereikšminga, leido pernai pademonstruoti įspūdingus rezultatus. Būtent tai lėmė, kad mums pavyko aplenkti net ir brandžiąsias tam tikras ekonomikas – Ispaniją, kuri, kaip kitos Pietų valstybės, yra viena labiausiai pažeistų pandemijos, nes turizmas, viešbučiai, restoranai ir kiti kontaktiniai paslaugų sektoriai sudaro reikšmingą ekonomikos dalį. Tuo tarpu mūsų ekonomika yra mažiau priklausoma nuo šių sektorių“, – sakė pašnekovė.

Anot I. Genytės-Pikčienės, Lietuvai pandemijos įtaka buvo labai ribota, todėl kol kas galime džiaugtis sprintu, tačiau dabar situacija vėl komplikuojasi.

„Kadangi pakilome, vadinasi, konvergencija vyksta – Lietuva auga sparčiau negu vidutiniškai Europa ir tas yra objektyvu. Kiekvienos šalies rezultatai kitokie, bet būtent pastaraisiais metais tos jaunosios ES narės – dinamiškos ir sparčiai kylančios – gerokai lengviau susitvarkė su popandeminiais iššūkiais“, – akcentavo ekonomistė.

Pasak ekspertės, statistikoje įvertintas BVP vienam gyventojui vadinamaisiais perkamosios galios standartais, kuris rodo rezultatus, atmetus kainų skirtumus.

„Atsižvelgiama, kad kainos skiriasi. (...) Statistika yra tokie suvidurkinti dydžiai ir, matyt, išimčių iš vidurkių yra nemažai, bet Lietuva išsiskiria itin žemomis viešųjų paslaugų kainomis, atitinkamai tai santykinai didina mūsų perkamąją galią“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, Lietuvoje ne tik Vilnius, bet ir Kaunas, Klaipėda pastaraisiais metais demonstruoja įspūdingą plėtrą ir progresą.

„Tai yra vadinamieji ekonominiai židiniai, kurie augo gerokai sparčiau, negu turi potencialo vystytis kaimai ir mažesni miesteliai. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, nes vadinamosios urbanizacijos tendencijos yra labai ryškios – telkimasis į miestus sukuria daugiau erdvės augti, darbo rinka efektyvesnė ir tiek vidinė, tiek išorinė migracija būtent į miestus yra reikšmingas faktorius jų raidai“, – komentavo pašnekovė.

Anot ekonomistės, neužtenka vieno rodiklio, norint įvertinti ekonominę situaciją – reikalingos rodiklių visumos, kurios priklauso ir nuo klausimo, kurį mes keliame.

„Nuo jo priklauso, kokius rodiklius ir jų grupes reikėtų nagrinėti. Šis rodiklis yra gana platus, bet vien juo apsiriboti negalima“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Greitai pasivysime Italiją

Ekonomistas Marius Dubnikovas LRT.lt teigė, kad Lietuvos atvejis yra sėkmės istorija.

„Tai reiškia, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje labai priartėjo prie vidutinės ES gyventojo kokybės. Įdomu, kad mes aplenkėme savo kaimynines šalis – tiek Lenkiją, tiek Baltijos šalis, artėjame prie tokių šalių kaip Italija. Tai yra geras rodiklis, rodantis, kad Lietuva sugeba tvarkyti savo ekonomiką, nepaisant iššūkių, kurių kartais atsiranda, nes tai yra normalu“, – sakė ekspertas.

M. Dubnikovo teigimu, greitai vystantis, natūraliai susikaupia ir šalutinių efektų, tarp jų ir dažnai eskaluojama infliacija.

„Tai iš dalies yra spartaus vystymosi pasekmė. Viena vertus, viskas dabar vyksta dėl pandemijos, karo, kita vertus, kaltas ir mūsų spartus vystymasis: žmonės yra linkę leisti pinigus, o tai lemia augančias kainas“, – teigė pašnekovas.

Anot ekonomisto, ne kiekviena šalis gali pasigirti tokiu augimu, nes Lietuvos startas po nepriklausomybės atkūrimo buvo sunkesnis.

„Latviai ir estai buvo priekyje, o dabar mes juos pasivijome, nes Lietuva yra gerokai didesnė šalis (...), tai leidžia mums turėti didesnį augimo, žmonių ir ekonomikos kūrimo potencialą. Nedaug trūksta, kad pasivytume Italiją, nes žmonių galvose yra [vizija], kad tai gerai gyvenanti šalis. Šiuo atveju mes Vakarus tikrai vejamės, nes mūsų indeksas artėja 100 punktų link ir net neabejoju, kad mes jį viršysime“, – prognozėmis dalijosi pašnekovas.

M. Dubnikovas sakė, jog pajamų ir turto nelygumų yra visose Europos šalyse, todėl šiuo atveju per daug neišsiskiriame.

„Be abejo, yra 20 proc. žmonių, kuriems labai sunkiai sekasi, yra žmonių, kurie yra tikrai turtingi, ir yra vidurinioji klasė. Bet kokiu atveju tendencija yra aiški – mūsų gyvenimo kokybė gerėja. Svarbu pabrėžti, kad visoms šalims taikoma viena metodika, todėl yra netolygumų, bet šiuo atveju neturime kuo daugiau pasitikėti“, – kalbėjo ekonomistas.

Ekspertas akcentavo, kad Vilnius tempia statistiką į priekį, tačiau tai yra visų sostinių užprogramuota situacija.

„Sakykime, Didžiojoje Britanijoje, Londone, ir Škotijoje gyvenimo standartai yra skirtingi, Paryžiuje ar kokiame nors Elzaso regione irgi yra skirtingi rezultatai. (...) Džiugu, kad, kitaip nei Baltijos sesės, mes nesame vieno miesto valstybė – turime ir Kauną, ir Klaipėdą kaip ekonominius centrus, ir, sakykime, Šiaulius, Panevėžį. Standartai skiriasi, tai yra normalu, bet tokios yra gyvenimo tiesos“, – kalbėjo M. Dubnikovas.