Ekonomistai: Lietuvos ekonomika išliko gyvybinga, tačiau laukia karšti metai

Statistikai susumavo praėjusių metų rezultatus: šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo, kainos augo, vidutinės gyventojų pajamos – irgi augo. Tiesa, realus darbo užmokestis dėl infliacijos sumenko beveik dešimtadaliu. Vis dėlto, dalies ekonomistų teigimu, tokie rezultatai – proga džiaugtis, nes Lietuvos ekonomika, nepaisant visko, išliko gyvybinga.

Bet kiti ekonomistai sako, žiūrint į ateitį, džiugesys ne ilgam – vasarą į Lietuvą ateis krizė.
Visa Lietuvos pramonė pernai dirbo išsijuosus. Produkcijos parduoda beveik dešimtadaliu daugiau nei užpernai. Ir už brangiau. Bet ir savikaina dėl brangusių dujų, elektros, žaliavų stipriai augo.

Lietuvos BVP, nors paskutinį metų ketvirtį smuko beveik puse procento, metinį augimą išlaikė – 2 proc. BVP sukurta už 67 milijardus eurų.

„Man atrodo, mes patenkam į penketuką sėkmingiausių ekonomikų, suprantate, turėdami aukščiausią infliacijos lygį. <...> Reikia pasidžiaugti ta gyvybinga Lietuvos ekonomika. Gyvybinga Lietuvos visuomene. Ir faktiškai nežinau, kurį skaičių jums paimti, bet visur matysite tą atsparumą. Pirmiausia, aišku, pramonės. Ir ta pramonės, aišku, tendencija, nežiūrint infliacijos, nežiūrint vėluojančių Vyriausybės sprendimų“, – džiaugiasi Socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.

Bet infliacija pagadino gyvenimą. Kone viskas pernai kas mėnesį kainavo vis brangiau.

Vartojimo prekės brango 25 proc., paslaugos – 13 proc. Paslaugos brangsta nuo 2011-ųjų, bet Valstybės duomenų agentūros vadovės teigimu, nustebino ne tai, o maisto kainų šuolis. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 35 proc., o pernykštė infliacija – neregėta tris dešimtmečius.

„Mes visi mokam daugiau. Ar aš turiu daugiau pajamų, ar mažiau pajamų. Aišku, aš kai žiūriu, kiek turiu sumokėt už dujas, tai blogai darosi. <...> Žmona sako, gal išjungsim viską“, – pripažįsta B. Gruževskis.

Bet ir pajamos, skaičiuojant vidutines, pernai augo.

„Bet infliacija suvalgė. Ir realus darbo užmokestis sumažėjo 7 proc., tai tikrai nėra gerai“, – pripažįsta Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.

Žmonės mažino vartojimą – mažiau pirko parduotuvėse. Nors gyventojų optimizmas gruodį, anot ekonomistų, buvo didžiausias per 10 mėnesių.

„Tai kažkas čia nesueina. Ir nesueina ties palūkanų aspektu. Aš manau, kad kylančios palūkanos jau realiai tampa kaip ir pagrindiniu faktoriumi, kuris tempia Lietuvos vartojimą žemyn. <...> Nes Lietuvos banko duomenys rodo, kad naujų namų ūkių paskolų sutarčių palūkanos siekia 5,4 proc.“, – svarsto ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ir palūkanos, tikėtina, dar didės. Tai mažina būsto įperkamumą, slopina nekilnojamojo turto rinką, bet, kitų ekonomistų teigimu, ekonomikos rodikliams didžiulio poveikio tai neturės, nes būste, kuriam pirkti ėmė paskolą, gyvena apie 16,5 proc. namų ūkių.

Vis dėlto šie metai, ekonomistai sako, bus karšti. Pirmas pusmetis bus geras, o antras – jau rimtai apdegins. Suveiks ir recesija JAV, ir Kinijos apsukų didėjimas. Žaliavos, tarp jų dujos, elektra, gali imti brangti.

„Suma summarum, <...> krizė LT ekonomikoj yra ne šių metų pirmojo pusmečio tema ir ne šių metų pirmo ketvirčio, o šių metų vasaros tema. Tai krizė ateis, bet ji ateis tikrai ne šių metų pradžioj, o labiau link šių metų vasaros“, – prognozuoja A. Izgorodinas.

Tačiau infliacija, ekonomistas prognozuoja, ims slūgti. Maždaug nuo vasaros, gali būti mėnesių, kai vietoje infliacijos statistikai fiksuos defliaciją.