Ekonomistai apie pramonės nuosmukį: atlyginimai gali mažėti, bet taip blogai, kaip buvo 2009 metais, nebus

Mažėjantys užsakymai nusmukdė Lietuvos pramonę. O ji – svarbiausia šalies ūkiui dėl sukuriamos vertės ir pagrindinis darbdavys. Ekonomistai sako, prasti pramonės rodikliai rodo ir visos ekonomikos nuosmukį. Pirmiausia, verslai pradės mažinti darbo užmokestį, o vėliau gali tekti imtis ir darbuotojų atleidimų. Vis dėlto, taip dramatiškai blogai, kaip 2009-aisiais, ekonomistai sako, šiemet nebus.

Visos ekonomikos atspindys – pramonė. Stiklo gamybos įmonėje „Panevėžio stiklas“, jos vadovas sako, demonstruojami du skirtingi greičiai. Stiklo taros gamyba važiuoja nesustodama. Pardavimai auga. Bet vadinamojo statybinio stiklo rinkai šiemet jau reikia daug mažiau.

„Stiklo paketai, pertvaros įvairios ir visa kita, kas naudojama statybų sektoriuje, ten, lyginant su praėjusiais metais, ženkliai jaučiasi kritimas“, – konstatuoja „Panevėžio stiklo“ generalinis direktorius Gintaras Petrauskas.

Statyboms reikalingos produkcijos kritimas, „Panevėžio stiklo“ vadovas sako, toks, kaip ir visos Lietuvos pramonės kritimas. Pastaruosius 2-3 metus produkcijos gamyba augo dviženkliais skaičiais – pikas siekė 40 proc. Tačiau šiemet pramonė nusmuko beveik 12 proc.

„Šešiolikoje Lietuvos pramonės sektorių buvo minusas kovo mėnesį, tai atsakymas, kas vyksta, yra gana aiškus. Dauguma sektorių tiesiog mato eksporto rinkose sulėtėjimą“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Eksportuojama apie du trečdalius Lietuvos pramonės produkcijos. Tačiau eksporto rinkos susiduria su ekonominėmis problemomis.

„Švedija jau yra recesijoje, Estijoje taip pat recesija tęsiasi antrus metus, daugelis euro zonos valstybių irgi [kenčia] dėl didelių palūkanų normų, dėl infliacijos praėjusių metų, ten gyventojai turi sumažėjusią perkamąją galią ir ten gyventojai vartoja mažiau prekių“, – tikina „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Kardinaliai yra pasikeitusi pinigų situacija – palūkanų normos kyla. Visame pasaulyje ir ypatingai kertinėse mūsų eksporto rinkose Europoje. Tai daro įtaką gyventojams ir verslams ir atitinkamai mažėja apetitas importui iš mūsų mažos, atviros Lietuvos ekonomikos“, – „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Vidaus vartojimo apetitas, pasak ekonomistų, Lietuvoje nemažėja.

Parduotuvėse žmonės perka mažiau, taupo maistui – šis pernai pabrango trečdaliu. Bet stebimas ir fenomenas – auga išlaidos restoranuose, kavinėse.

„Vienas iš tų pavyzdžių, kai mes matome bent dvi Lietuvas, keliaujančias priešingomis kryptimis“, – pažymi N. Mačiulis.

Bet vartojimas, mažėjant pramonės gamybai, ekonomistai sako, Lietuvos BVP neišgelbės.

„Turėsime recesiją tikriausiai, bet ji nebus gili ir jos pasekmės nebus tokio plataus masto, kokį, sakykime, stebėjome, 2009 metais. Tai bus daugiau matematika“, – žada I. Genytė-Pikčienė.

Bet vis tiek kyla rizika darbo rinkai. Nors darbdaviai, ekonomistai sako, iš visų jėgų bandys išlaikyti darbuotojus, nes žino, kad atleidus, vėliau būtų sunku susigrąžinti, atleidimų vis tiek gali būti.

„Mediena, baldai, įvairūs chemikalų sektoriai, jie tuo pačiu metu yra tie sektoriai, kurie dominuoja Lietuvos pramonės užimtumo struktūroje. <...> Manau, kad pirmiausiai tas pramonės gamybos kritimas palies ne darbo vietas, o būtent darbo užmokestį. Jeigu situacija negerės, tai tikėtina, kad dalis sektorių, mano minėtų sektorių, gali sumažinti ir bendrą darbuotojų skaičių“, – teigia A. Izgorodinas.

Sulėtėjimo nejaučia bene vienintelis sektorius – inžinerinė pramonė, gaminanti aukštesnės pridėtinės vertės prekes. Bet tik dėl to, anot ekonomistų, kad turi nišinių užsakymų.