Ekonomistai apie kainas Lietuvoje ir užsienyje: kodėl mūsų šalyje gaminti produktai užsienyje gali kainuoti mažiau?

Pigesnių maisto produktų lietuviai dažniausiai traukia ieškoti į kaimyninę Lenkiją ir dažnai stebisi – kodėl Lietuvoje gamintos prekės užsienyje kainuoja pigiau? Pasak ekonomistų, tokių skirtumų priežasčių yra ne viena – kainos priklauso ne tik nuo šalyse taikomų mokesčių, bet ir rinkos dydžio. LRT RADIJO žurnalistas Paulius Selezniovas Moldovos sostinėje Kišiniove apsilankė prekybos centre ir palygino kainas šioje šalyje bei Lietuvoje.

Pagal šios dienos valiutų kursą, už 1 eurą keitykloje būtų galima gauti kiek daugiau nei 20 Moldovos lėjų. Ką mums pavyktų nusipirkti už 20 eurų ir kokios kainos Moldovoje?

Pavyzdžiui, viename iš didžiausių Moldovos sostinės Kišiniovo prekybos centrų tualetinis popierius, žinomo gamintojo, kurio prekių galima rasti ir Lietuvoje, kainuoja 30 lėjų (4 rulonėlių pakuotė) – kiek daugiau nei 1 eurą. Lietuvoje tokia pakuotė kainuoja 3 eurus.

Yra čia ir Lietuvoje puikiai pažįstamų produktų... Štai, pavyzdžiui, lietuviškas alus. Pinta čia kainuoja 25 lėjas – apie 1 eurą. Lietuvoje tas pats alus kainuoja gerokai brangiau.

O štai bulvių traškučiai, žinomi visame pasaulyje, čia kainuoja brangiau nei Lietuvoje – daugiau nei 3 eurus.

„Tie žmonės, kurie domisi ekonomika, turbūt jau seniai galėjo pasakyti, kad kai prasidėjo per pandemiją tas pinigų spausdinimas, tikrai grįš bumerangu su aukštesnėm kainom... Prisidėjo dar ir kiti veiksniai, tai mus, kaip ES pakraščio valstybę, paveikė žymiai labiau nei geografiškai labiau nutolusias didžiąsias valstybes“, – aiškina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.

Pasak specialistų, lyginant produktų kainas Lietuvoje ir užsienyje, labai svarbu įvertinti ir kitas dedamąsias, nuo kurių labai priklauso produkto vertė parduotuvės lentynoje.

„Tarp šalių yra daugybė struktūrinių skirtumų, kurie lemia kainų skirtumus tų pačių produktų. Tai ir mokestiniai skirtumai, ir rinkos dydis, ir valiutos kursas, jei šalyje jis yra lankstus... Pernai metais ypač reikšmingai keitėsi sąnaudų situacija, turėjome energetinę krizę, vienas šalis ji lietė stipriau, kitas mažiau. Darbo kaštų dedamoji yra irgi labai svarbus veiksnys. Tai tų skirtumų yra nemažai, priklausomai nuo šalies, su kuria lyginame, tai ir susidaro tokie atotrūkiai“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Tokiam, pavyzdžiui, Nepale, bulvių traškučiai yra tris kartus pigesni, bet kokybė yra žymiai prastesnė“, – tikina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas M. Gudas.

Anot ekonomistų, labai svarbus faktorius, kalbant apie kainas, yra ir šalies pragyvenimo lygis bei žmonių perkamoji galia. I. Genytės-Pikčienės teigimu, kaina yra pasiūlos ir paklausos sankirtos taškas, tad jei paklausa yra dinamiška ir aktyvi bei neslopsta kainoms kylant, tuomet prekybininkams nėra ir reikalo kainas mažinti.

„Ir tikrai nemaža dalimi šį fenomeną pernai stebėjome Lietuvoje. Nepaisant didelės infliacijos, vartojimo susitraukimo ar vartotojų elgsenos pokyčių nepastebėjome. Galbūt tie pokyčiai laukia šiemet, bet pernai, nepaisant didelės infliacijos, Lietuvos gyventojų perkamoji galia išliko pakankamai atspari“, – teigia ji.

Lietuvoje gaminti produktai užsienyje pigiau kainuoti gali ir dėl kitų priežasčių. Į naują rinką ateinantis prekės ženklas turi stengtis pritraukti vartotoją, o geriausia tą daryti būtent siūlant žemesnę produkto kainą.

„Importuojamoms prekėms yra labai daug niuansų... Bet stebint pastarųjų metų eksporto tendencijas, galime pasidžiaugti, kad Lietuvai pavyko išlaikyti konkurencingumą ir labai reikšmingai padidinti eksporto apimtis“, – sako ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.

Rinkos dalyvių konkurencija turi įtakos ir produktų kainoms Lietuvoje. Anot pramonininkų konfederacijos viceprezidento M. Gudo, gamintojų investicijos į prekės patrauklumo didinimą taip pat nugula į galutinę produkto kainą.

„Konkuruojama kokybe, išskirtinumu, inovacija, prekiniu ženklu... Tas irgi lemia didesnes kainas, bet reikia žiūrėti ir tai, kas už tos kainos slypi. Galbūt ten slypi aukštesnė kokybė“, – aiškina M. Gudas.

Tačiau specialistai prognozuoja, kad šiemet produktų kainos Lietuvoje turėtų mažėti.

„Pagal tendencijas, kurias stebi pramonė, būčiau optimistas. Pati rinka, kaip galingas instrumentas, ji tikrai sureguliuos kainas. Kris pardavimai, gamintojai bus priversti mažinti tas kainas, nes ir žaliavas pirks mažesnėmis kainomis. Tai norint išsilaikyti konkurencingiems – teks tas kainas mažinti“, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas M. Gudas.