Ėjimo programėlės „Walk15“ įkūrėja Musvydaitė pasiūlymų sulaukia net iš Eurolygos: iš pradžių galvojau, kad mane nori apgauti

Buvusi sporto žurnalistė Vlada Musvydaitė džiaugiasi – jos startuolį, ėjimo programėlę „Walk15“, naudoja jau kas dešimtas lietuvis. Idėją paskatinti žmonių fizinį aktyvumą pavertusi verslu, moteris tikina tokios sėkmės sulaukti tikrai nesitikėjusi. LRT RADIJUI verslininkė pasakoja – jos kuriamomis žingsnių programomis naudojasi jau šimtai Lietuvos ir užsienio įmonių bei organizacijų. Viena žymiausių iš jų – Eurolyga, kurios pasiūlymą bendradarbiauti pašnekovė pirmiausia palaikė nevykusiu pokštu. 

Įsitraukė jau virš dešimtadalio lietuvių

V. Musvydaitė pasakoja – sportas visada buvo svarbi jos gyvenimo dalis. Moteris pati 20 metų profesionaliai sportavo, buvo 400 metrų su barjerais estafetės bėgimo Lietuvos ir Europos 2-osios lygos čempionė. Nors pačios V. Musvydaitės gyvenime buvo tik bėgimas, ji tikina supratusi – bėgti gali ne visi, o žmonių fizinį aktyvumą kažkaip skatinti juk reikia. Šio stoka, ypač jaunimo gretose, verslininkę išties neramino.

„Labiausiai man skauda širdį dėl vaikų, kurie tiesiogine ta žodžio prasme sėdi prie planšečių. Jie tiesiog sėdi, jie nebe vaikai! Juos [reikia] įkalbėti vaikščioti, eiti, jiems neįdomu, jie nežaidžia. Man asmeniškai kaip dviejų vaikų mamai pasidarė toks labai svarbus tikslas ir kartu vizija padaryti pasaulį sveikesnį“, – apmaudo neslepia moteris.

Pašnekovė pasakoja – siekdama šviesti žmones apie ėjimo svarbą sveikatai, ji 2016 m. suorganizavo pirmąjį renginį – ėjimo varžybas, kurių dalyviai turėjo nueiti 15 tūkst. žingsnių. Ruošdamasi renginiui, ji parašė ne vieną straipsnį, kuriame, remdamasi mokslininkų įžvalgomis ir asmeninėmis patirtimis, aiškino žmonėms, kokią naudą neša kasdienis vaikščiojimas.

V. Musvydaitės organizuojamas renginys sulaukė didelio pasisekimo, o žmonių susidomėjimas ėjimu skatino ieškoti ir daugiau būdų, kaip tokį fizinį aktyvumą skatinti. Taip ir gimė idėja sukurti ėjimo programėlę „Walk15“. Jos tikslas – paskatinti žmones kasdien nueiti po 15 tūkst. žingsnių, ėjimą sujungiant su pasaulio pažinimu, edukacija.

2019 m. liepą startavusi mobilioji programėlė dabar turi 406 tūkst. vartotojų, o tai – daugiau nei dešimtadalis Lietuvos. V. Musvydaitė pasakoja – rizika, jog verslas nenusiseks, buvo išties didelė. Baltijos šalių statistika rodo, jog išgyvena tik iki 4 proc. regiono startuolių. Moteris tikra – jos programėlės sėkmė nebuvo atsitiktinė, ją lėmė sunkus visos komandos darbas.

Susidomėjimą verslai parodė patys

LRT RADIJO pašnekovė pasakoja – programėlė savo veiklą pradėjo nuo maršrutų ėjimui sudarymo. Jų tikslas buvo ir yra supažindinti žmones su dar nepažintomis vietomis: įsijungę audiogidus, vartotojai gali vaikščioti žemėlapyje pažymėtomis trasomis ir klausytis pasakojimų apie matomus objektus. Šiuo metu tokių maršrutų, anot V. Musvydaitės, yra jau virš 250.

Visgi COVID-19 pandemija, pasirodžiusi praėjus vos metams nuo startuolio įkūrimo, verslininkę privertė sunerimti – ji sako apskritai galvojusi uždaryti verslą. Juk kviesti žmonių į maršrutus ji nebegalėjo – būtų buvęs per didelis gyventojų susibūrimas. Visgi išeitį iš šios situacijos moteriai rasti pavyko – ji nusprendė kurti naminius žingsnių iššūkius.

„Per dieną, jei tu tvarkaisi namus, surenki mažiausiai 10 tūkst. žingsnių. Tai ką veikti žmonėms? Reikia pozityvo įdėti, kad mes esame ne vieni. Ir gimė tokia idėja „Vieni, bet kartu“, nes visi mes buvome užsidarę. Ir tas žingsnių iššūkis taip išpopuliarėjo, pradėjo tiek jungtis žmonių...“, – džiaugiasi moteris.

Sekantis žingsnis startuolio įkūrėjai buvo skatinti ėjimą būtent jaunimo gretose. V. Musvydaitė pasakoja – abu jos tėvai yra kūno kultūros mokytojai, tad iš jų girdėjo, kad kūno kultūros pamokos pandemijos metu vaikams buvo vedamos per kompiuterį. Jai tai pasirodė absurdiška, todėl moteris sugalvojo padovanoti žingsnių iššūkius ir mokytojams. Taip užsiregistruoti programėlėje ir nueiti 10 tūkst. žingsnių vaikams tapo pamokos užduotimi arba namų darbu.

V. Musvydaitė tikina – matydamos žingsnių programos pasisekimą, susidomėjimą jomis pasinaudoti parodė ir įvairios organizacijos, verslai.

„Pradėjo skambinti pačios įmonės ir sako, matėme, kad mūsų vaikai vaikšto. Gal jūs kažką ir įmonėms tokio turite? Sakau, galime padaryti. Mums irgi bus galimybė išgyventi.

Prisimenu šitą laiką kaip didžiausią savo gyvenime darbymetį, visos komandos darbymetį. Mes neturėjome nieko automatizavę. Įsivaizduokite – nusiperka žingsnių iššūkį, tai reikia apskaičiuoti žingsnių vidurkį, pasakyti, kas yra savaitės ėjikas. Kai yra penkios įmonės, tai čia lengva, su skaičiuotuvu suskaičiuoji, bet kai yra šimtai įmonių, tai, žinokite, galvojau, kad mums bus šakės, tiesiog nespėjome apdoroti klientų“, – sako V. Musvydaitė.

Pasiūlymą iš Eurolygos palaikė pokštu

Šiuo metu programėlė ir išgyvena būtent iš to, kad verslai savo darbuotojams daro žingsnių iššūkius. „Walk15“, anot startuolio įkūrėjos, turi jau virš 1000 klientų ir yra „be sienų“ – sulaukia ir daug tarptautinių įmonių dėmesio. V. Musvydaitė atvirauja – iš pradžių nemanė, jog užsieniui tokia idėja gali būti įdomi, tačiau teko maloniai nustebti. Štai ir, pavyzdžiui, Vokietijoje buvo suorganizuotas žingsnių iššūkis, kuriame dalyvavo per 320 Vokietijos įmonių.

Bene didžiausias programėlės pasiekimas kol kas – bendradarbiavimas su Eurolyga, vienu didžiausių sporto turnyrų Europoje. Verslininkė sako ir pati iš pradžių negalėjusi patikėti, kad iš jų sulauktas pasiūlymas nebuvo tik noras papokštauti.

„Vieną dieną mes į „Walk15“ gavome užklausą, kad domintų žingsnių iššūkis. Pamatėme, kad galūnė baigiasi „Euroleague“, galvoju, čia pokštas. Man, kaip buvusiai sporto žurnalistei, čia kažkas pokštą padarė. (...) Susitikome per vaizdo susitikimą, matome, kad čia visiškai ne pokštas. Eurolyga tiesiog norėjo vaikščioti su visais krepšinio klubais ir paskatinti, pirmiausia, sirgalius eiti iki arenos pėsčiomis, (...) įtraukti krepšinio klubus, kad per tvarumo, sveikatingumo veiklą būtų bendraujama. Taip pat norėjo įtraukti ir miestus, kad būtų parodyta, kaip reikia, pavyzdžiui, nueiti iki tos arenos“, – dėsto moteris.

Taip komandai gimė idėja sukurti „One Team Games“ Eurolygos žingsnių iššūkį. Jame iš viso dalyvavo 38 sporto klubai. V. Musvydaitė sako net sapnuose negalėjusi susapnuoti, kad jos startuolis sulauks tokio pasisekimo, o programėle naudosis sportininkai, apie kuriuos žurnalistė pati rašydavo straipsnius ir kurdavo reportažus.

Žmones daugiau vaikščioti skatina nuolaidomis

Verslininkė pasakoja – nors pagrindinė jos veikla yra programėlės vystymas, renginių, nuo kurių ir pradėjo savo verslą, ji atsisakyti nenori. Dabar jie Lietuvoje organizuojami tris kartus per metus. Moteris tikina, jog būtent šie renginiai padėjo ir vis dar padeda jai suburti bendruomenę. Nors ir vadina ėjimo renginį varžybomis, ten jokios konkurencijos tarp dalyvių nėra. Grumiamasi tik su pačiu savimi.

„Pas mus pirmų vietų nėra, nes tu varžaisi tiesiog su savimi. Aš manau, kad mes esame kiekvienas savo kūno šeimininkas. Turi tą ir suprasti – kad tu judi dėl savęs, – sako V. Musvydaitė ir priduria, jog renginių metu svarbus išlieka ir šviečiamasis momentas. – Kartu mes taip pat paaiškiname, kad jeigu jūs pasirenkate neturėti automobilio, jūs neišmetate tam tikro kiekio CO₂ ir jūs padedate kovoti su klimato kaita“.

Žmonės vaikščioti skatinami ir leidžiant jiems savo žingsnius panaudoti kaip realią valiutą. Naudodami „Walk15“ programėlę, vartotojai gali prisirinkti žingsnių ir juos iškeisti į įvairias nuolaidas, pavyzdžiui, prekybos centruose, muziejuose ar sveikatingumo centruose. Kaip pasakoja V. Musvydaitė, tokias galimybes žmonės vertina labai rimtai.

„Kiekvienas žmogus, kuris atsiskaito žingsniais, sako – tai yra mano žingsniai, jie man yra labai svarbūs. Kai kurie žmonės nori pasiimti žingsnių paskolas, neįperka tam tikros paslaugos. Arba tau paskambina 10 val. vakaro žmogus, kuris kaip tik mėgina atsiskaityti už žingsnius ir nusipirkti pigiau traukinio bilietą. (...) Aš įsivaizdavau, kad taip gali būti, bet šiuo metu net ir bet kam papasakojus, visi galvoja, kad aš nusišneku“, – juokiasi pašnekovė.

Nesvarbu, ar skatinami nuolaidų, ar vidinės motyvacijos, moteris džiaugiasi, jog lietuviai dabar, panašu, vaikšto daugiau.

„Mes iš tikrųjų turime daug įvairiausių sėkmės istorijų, kad į sveikatingumo veiklą įtraukiami tie, kurie dažniausiai nejuda. Supranta, kad, o, geras, aš vedžioju šunį, aš galiu eiti į darbą pėsčiomis, aš galiu dažniau padaryti pertraukas pasivaikštant. Ir tai pradeda nešti naudą iš žaidimo tokio, bet taip pat tu pamatai, kad tavo sveikata darosi geresnė“, – tvirtina verslininkė.

Moteris džiaugiasi, jog savo programėle prisideda prie visuomenės sveikatinimo gerinimo, bendruomenių susijungimo, ragina atsigręžti į darnaus judumo priemones. Štai ir pati V. Musvydaitė pasakoja atsisakiusi automobilio, nebent retkarčiais pasinaudoja pavėžėjimo paslaugomis, už kurias, beje, atsiskaito žingsniais. Eiti pėsčiomis jai daug geriau – ji gali eidama parinkti šiukšles, artimiau susipažinti su apylinkėmis.

„Mano toks [dienos] vidurkis yra 10 tūkst. žingsnių, nes tikrai labai daug dirbu, turime biurą, o dar nemoku eidama rašyti. Bet iš tikrųjų turiu vieną labai gerą įprotį – kai tik tai kalbu telefonu, visą laiką einu, nesvarbu, ratais, aplinkui, nesėdžiu“, – tikina buvusi žurnalistė.

Startuolio įkūrėjos vizijose – žingsnių iššūkius įkomponuoti į kuo daugiau gyvenimo sričių, išplėsti galimybes žingsniais atsiskaityti už įvairias prekes ir paslaugas.

„Būtų labai faina, jei už elektrą galėtume atsiskaityti žingsniais. (...) Manau, kad čia būtų fantastinė sveikatingumo akcija žiemą. Arba už šildymą. Čia būtų super“, – idėjomis dalinasi pašnekovė.

Viso pokalbio su verslininke Vlada Musvydaitė klausykitės LRT RADIJO laidos „Čempiono pietūs“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.