Egidijus Papečkys: karo Ukrainoje du šimtai ketvirta diena (rugsėjo 15, ketvirtadienis)

Ukrainiečiai papildė dalinius, šaudmenų bei kuro atsargas ir toliau planingai, neskubėdami puola nuo Iziumo į okupuotą Luhansko sritį. Rusai mėgina laikyti frontą, bet ukrainiečiai vietomis juos šiek tiek stumtelėjo atgal. Jeigu Ukrainos pajėgoms pavyks čia sutelkti didesnes pajėgas ir susikurti patogią taktinę padėtį, galimas ir gilesnis prasiveržimas, kokį neseniai matėme prie Iziumo.

Taip pat rusus spaudžia ir prie Chersono. Okupantai kol kas dar laikosi, bet tikėtina, kad vietomis gynyba pradės trūkinėti. Atsakydami rusai sudavė dar vieną smūgį raketomis dambai prie Krivij Riho (pirmasis buvo vakar).

Mėgindami užtvindyti apylinkes ir sutrukdyti ukrainiečių puolimui. Rusofašistai socialiniuose tinkluose komentuoja, kad taip siekiama sutrikdyti ukrainiečių tiekimą, nes patys rusai ruošiasi puolimui šiame rajone. Neabejoju, kad pulti jie norėtų, bet šį kartą pulti nėra kuo, gali tik gintis. Todėl ir mėgina užtvindyti, kad gintis būtų lengviau. Damba, kaip bebūtų keista, laikosi. Gerai, kad rusai negali ją stipriai bombarduoti lėktuvais, tada konstrukcijos pažeidimai būtų didesni. Negali bombarduoti, nes neįveikia ukrainiečių oro gynybos.

Rusai priversti stiprinti gynybą ir Zaporižės kryptyje, kur jau kelios dienos fiksuojamas Ukrainos pajėgų telkimas. Nenustebčiau, jeigu ukrainiečiai pultų kitur, o prie Zaporižės tik laikytų sukaustytus rusų dalinius, kad jie negalėtų būti panaudoti kitoje fronto vietoje.

Kremlius toliau grasina Amerikai, kad ukrainiečiams perdavus 300 km nuotolio raketas ATACMS (iššaunamos iš salvinių raketinių sistemų HIMARS), jie laikys, kad amerikiečiai įsitraukė į karą. Grasina ne pirmą kartą, bet iš esmės režimui didesnė įtampa su Vakarais yra naudinga, taip būtų galima nukreipti dėmesį nuo patiriamų pralaimėjimų Ukrainoje. Režimas po truputį, bet nepaliaujamai veržia visuomenės kontrolės veržles, vis daugiau informacijos šaltinių uždaroma, blokuojama, kuriama vis didesnė visuomenės kontrolė. Tai leistų Kremliui imtis bet kokių priemonių tiek viduje, tiek reaguojant į išorės spaudimą.

Putinas, pasinaudodamas Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikimu Samarkande, Uzbekijoje, mėgina tvirtinti santykius su Kinija. Jos prezidentas Xi eilinį kartą kalba apie abiejų supervalstybių (Rusijos ir Kinijos) bendradarbiavimo būtinybę, tačiau realiai sankcijų nelaužo, Kremliui nepadeda ir patyliukais iš Rusijos orbitos atitraukinėja buvusios sovietinės Azijos respublikas, tame tarpe Kazachstaną ir Uzbekiją.

Rusijai padeda tik Iranas, kurio perduoti rusams smogiamieji bepiločiai vis dažniau matomi Ukrainos fronte. Tai nedideli dronai-savižudžiai, kurie pasiekę taikinį sprogsta. Revoliucijos fronte jie nesukels, Ukrainos pajėgos jau seniai naudoja panašius vakarietiškus analogus, bet rusams jų labai trūko.

Kol kas ukrainiečiai ir toliau perima iniciatyvą į savo rankas. Bet aš nenurašyčiau ir rusų. Jeigu jie nepajėgs išvystyti puolimą Donbase ar pereiti į kontrpuolimą kitur, tai pasistengs savo gynyba ukrainiečius išsekinti, tikėdamiesi, kad taip sulauks lietingo rudens, sustabdysiančio ukrainiečių puolimą. Planas kaip ir geras, tik aš nemanau, kad „rasputica“ taip labai stabdys Ukrainos pajėgas, kaip kad pavasarį stabdė rusus. Ukrainiečiai juk savo namuose. O savo balos juk nebaisios.

Slava Ukraini!