E. sveikatos gedimų išvarginti medikai pikti: nei verkti, nei juoktis, kenčia visi, bet labiausiai – pacientai

Pirmadienį fiksuoti e. sveikatos sistemos sutrikimai yra pašalinti, sistema veikia pilnu pajėgumu be trikdžių. Apie tai Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) informavo e. sveikatos priežiūros funkciją atliekanti valstybės įmonė Registrų centras (RC), rašoma pranešime spaudai. Medikų bendruomenė sako, kad tokie sutrikimai jau tapo kasdienybe. Tuo metu SAM prašo kantrybės ir žada pokyčius. Tiesa, jų teks palaukti dar bent metus.

Pranešama, kad e. sveikatos sistema sutriko dėl didžiulio duomenų užklausų kiekio iš vienos iš išorinių sistemų, turinčių integraciją su e. sveikata.

Sveikatos apsaugos ministerija ir Registrų centras atsiprašo medikų ir pacientų už sukeltus nepatogumus, rašo SAM.

E. sveikatos sistema apima šalies sveikatos apsaugos įstaigų informacinių sistemų integraciją ir sklandus jos veikimas priklauso ne tik nuo pačios e. sveikatos sistemos, bet ir nuo plataus e. sveikatos naudotojų tinklo – sveikatos apsaugos įstaigų informacinių sistemų integracijų brandos lygio. Šiuo metu e. sveikatos sistema aptarnauja daugiau kaip 4 tūkstančius unikalių techninių integracijų. Per valandą yra gaunama užklausų iš daugiau kaip 2 tūkstančių unikalių IP adresų. Iš viso e. sveikatoje yra sugeneruojama per 10 mln. dokumentų per mėnesį. E. sveikatos duomenų bazės dydis siekia beveik 200 terabaitų.

Medikų bendruomenė: tokie sutrikimai per dažni

LRT.lt primena, kad e. sveikata neveikė visą pirmadienį. Tai sutrikdė visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Vis pasikartojančiais e. sveikatos sistemos gedimais besipiktinantys medikai savo reakcija dalinasi socialiniuose tinkluose. Bejėgiškumo apimti gydytojai savo nuomonę pirmiausia išsakė humoru.

„Žavesys, džiugesys. Kada tai baigsis? Pagaliau!“ – ironizuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų jaunesnysis gydytojas rezidentas, Nacionalinio vėžio instituto vyresn. mokslo darbuotojas dr. Marius Strioga savo feisbuko paskyroje.

Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė į trikdžius taip pat stengiasi žiūrėti su humoru.

„E. sveikata moko mus, kad Adventas yra susitaikymo, laukimo ir kantrybės metas“, – pirmadienį ryte socialiniame tinkle parašė medikė.

Savo nuomonę plačiau LRT.lt išsakiusi gydytoja negailėjo kritikos. Pasak jos, tokie sutrikimai skatina nepasitikėjimą visa sveikatos sistema.

„Kai problema tampa anekdotu, nelieka nieko kito tik juoktis, – LRT.lt situaciją apie dažnus e. sveikatos sutrikimus sakė Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.

Pasak jos, dėl sutrikusios elektroninių paslaugų sistemos stringa dauguma kasdienių darbų. Pavyzdžiui, siuntimų, receptų išrašymas.

„Kai neveikia e. sistema darbas tampa atidėliojimu. Pavyzdžiui, pacientai, norėdami prasitęsti vaistų, vietoje recepto sulaukia gydytojo pasakymo: „Neikite į vaistinę šiandien, negalime išrašyti recepto, eikite rytoj“. Gerai, kai pacientas jaunas, jis supranta situaciją. Kas kita, kai pacientas vyresnis ir išėjimas iš namų ir nuėjimas pas gydytoją, o tada – vaistinę, jam yra įvykis“, – pasakojo J. Latauskienė.

Anot jos, dar sudėtingiau, kai dėl e. sveikatos gedimų negalima išrašyti siuntimų. „Pacientai gavę siuntimą nori iš karto jungtis prie e. sveikatos ir registruotis pas gydytojus specialistus. Be siuntimo neleidžia registruotis, kol jo neturi, negali nieko daryti. Jie klausia: „Kada bus siuntimas?“. O mes galime tik spėlioti: „Gal vakare, gal rytoj“. Dar blogiau, jei e. sveikata sutrinka taip, kad mes negalime matyti e. dokumento. Tai veikia... Kiekvienas atvejis sutrukdo darbą, dėl gedimų nepadarytus darbus turime nukelti ir juos atlikti, pavyzdžiui, vakare, jau po darbo. T. y. neapskaičiuojami ir neapmokami viršvalandžiai“, – savo nuomonę išsakė šeimos gydytoja.

Tiesa, tam tikrai atvejais, kai vaisto reikia skubiai (pavyzdžiui, antibiotiko), receptas išrašomas „senuoju būdu“, t. y. ne elektroninis, bet paprastas.

„Tai yra sukimasis iš bėdos. Sveikatos apsaugos sistema neturėtų strigti. Kiekvienas nesklandumas, susijęs su e. sveikata, didina tiek pacientų, tiek medikų nuovargį. Taip pat skatina nepasitikėjimą visa sveikatos sistema. Be to, gali turėti rimtų pasekmių, nes viskas veikia šveicariško sūrio principu – po kąsnelį. Kažkas kažkur negalės išrašyti siuntimo, recepto, dokumentai nespės „suvaikščioti“ ir kažkur per visą Lietuvą vienam žmogui tai gali baigtis katastrofa. Ir dėl to bus kalta net ne žmogiškoji klaida, o sistema. O juk tam tas kompiuteris ir yra – kad apsaugotų žmones nuo žmogiškųjų klaidų“, – teigė pašnekovė.

Jos teigimu, e. sveikatos gedimai yra „per dažni“. „Jie [e. sistemos gedimai] yra tokio dažnumo, kad ir gydytojai, ir pacientai juokiasi. Jeigu jau tampa folkloru, vadinasi, gedimai yra smarkiai per dažni“, – sakė šeimos gydytoja.

Išeitis – visiškai nauja e. sistema?

„Šiandien, galima sakyti, nieko ir nenuveikiau. Taip, pacientus, kurie gyvai atėjo apžiūrėjau, receptus, kuriuos galėjau, išrašiau ant popieriaus. Bet vaistų, kurie kompensuojami, arba kuriuos reikėjo nuotoliu pratęsti, ne – viskas „kabo“, stringa, neveikia. Ta sistema yra, kaip čia jums gražiau pasakius... Ji bloga, sakykim, taip“, – emocingai į nuolat pasikartojančias e. sveikatos problemas reagavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) tarybos narė, šeimos gydytoja Toma Kundrotė.

Jos teigimu, jau prieš keletą metų LMS kėlė klausimą, ar nereikėtų kurti naujos elektroninių sveikatos paslaugų sistemos, nes dabartinė yra pasenusi tiek technologiškai, tiek ir morališkai.

„Medicina nuolat keičiasi, teisės aktai mūsų srityje keičiasi kaip kojinės (greičiau net) – kasdien kažkas kitaip. O ji [e. sveikata] yra visiškai atsilikusi nuo visko. Ir joje sugeneruoti kažkokį pakeitimą, pavyzdžiui, „varnelę“, ar kažką panaikinti, pakeisti esančią formą, yra tragedija – reikia atlikti labai daug programavimo darbų. Kas naujoviškesnėse ir paprastesnėse sistemose yra padaroma per savaitę, tai e. sveikatai užtrunka (su konkursų paskelbimu ir pan.) du-tris metus. Tas atsilikimas kiekvieną kartą tik gilėja“, – kalbėjo LMS atstovė.

Ji teigė suprantanti, jog situacija sudėtinga – šiuo metu e. sveikata priklauso Registrų centrui, o ne Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Ministerijos atstovai, pasak T. Kundrotės, skėsčioja rankomis: e. sveikatos gedimų atveju jie mažai ką gali padaryti.

„Logiškai mąstant e. sveikata turėtų priklausyti SAM. Juk jie leidžia teisės aktus, galėtų patys žiūrėti, kokius pakitimus dėl to reikėtų atlikti e. sveikatoje ir pan. Bet aš manau, kad problema yra net ne tai, kam dabar priklauso e. sveikata. Tai nesvarbu. Pasikartosiu – pati e. sveikata neturi normalaus pamato, kurį būtų galima koreguoti, atnaujinti. Tos korekcijos užtrunka labai ilgai. Čia ne pavaldumo klausimas. Bet kuris IT specialistas, pamatęs, kaip yra sukurta e. sveikata, pakelia rankas ir sako, kad „neįmanoma nieko žmoniškai padaryti“ neinvestuojant milžiniškų pastangų ir pinigų. Aš matau vienintelę išeitį – kurti naują e. sveikatos modelį, kad būtų galima atnaujinimus daryti realiuoju laiku, kad ji neatsiliktų šitaip, kaip yra dabar“, – savo nuomonę išsakė medikė.

SAM: pakentėti teks dar mažiausiai metus

Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti būdų, kaip spręsti dažnėjančias e. sveikatos problemas.

„Šiandienos įvykis tikrai nėra kasdienis dalykas. Taip, e. sveikatoje tikrai būna sulėtėjimų, bet taip nebūna nuolat“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vedėja Vilma Telyčėnienė.

Pašnekovė sakė sutinkanti, kad sveikatos priežiūros specialistai turėtų dirbti patogiai, trukdžių dirbant neturėtų patirti nei medikai, nei vaistininkai.

„E. sveikata žinoma vis plačiau, ja naudojasi vis daugiau vartotojų, turime daugiau funkcionalumų, natūralu, kad turime greitaveikos sutrikimų, bet Registrų centras diegia tam tikrus pokyčius nuolat. Tai yra nenutrūkstamas procesas. Šiuo metu vykdome centrinės sistemos plėtros projektą, kuriame numatytas duomenų bazės optimizavimas, greitaveikos didinimas. Kartu bus įsigytos ir įdiegtos naujos kartos tarnybinės stotys. Šios veiklos bus įgyvendintos iki kitų metų pabaigos“, – sakė SAM atstovė.

Anot jos, po šių atnaujinimų e. sveikata turėtų veikti sklandžiau ir patogiau. Tačiau tai nebus paskutiniai atnaujinimai.

„Tai tik pirmasis etapas. Esame įvertinę dabartinę sistemą, kuri veikia kaip vienas didelis monolitas. Kadangi [duomenų] apimtys didėja, o pati sistema yra sunkiai plėtojama, todėl planuojamas visos sistemos išskaidymas į atskiras dalis. Visa tai leis greitesnį e. sveikatos vystymą, greitesnį sveikatos specialistų lūkesčių atliepimą, kartu, žinoma, labai svarbu, kad tai padidins ir greitaveiką. Dabar vykdoma analitinė dalis, o nuo 2024 m. numatyti [realūs] darbai“, – ateities planus atskleidė V. Telyčėnienė.