Dviračių takas vietoje ilgamečių beržų: gyventoja nusivylusi, kad apie planus sužinojo tik iš pjūklą turinčių darbininkų

Kelis dešimtmečius sodybas nuo triukšmingo plento saugojusius beržus teko paaukoti dėl dviračių tako. Kauno rajono gyventoja Dalia nusivylusi, kad apie tokius planus sužinojo tik iš darbininkų, kurie į jos sklypą atvyko su pjūklais. Kelių direkcijos teigimu, pjaunami tie medžiai, kurie kelia pavojų eismo saugai ir yra kelio juostoje.

Sužinojo tik prieš pat kertant medžius

Ringaudų seniūnijoje prie Šakių plento gyvenanti Dalia vieną rugpjūčio antradienį nustėro: prie šalia jos sodybos esančių aukštų beržų atsirado kuoliukai, žymintys sklypo ribą. Medžiai patenka už ribos, o darbininkai pranešė, kad juos teks pjauti, nes bus tiesiamas dviračių takas.

„Prieš 35 metus susisodinome apsaugai nuo kelio beržus. Tada buvo atmatuota riba nuo kelio ir palei ją susodinta. Viskas buvo gerai, užaugo medžiai. Antradienį randame susmaigstytus kuolus ir darbininkai nori pjauti medžius, nes kelio zona. Nei pasitarė su mumis, nei pranešė – nieko. Iš karto viską pjauna! Vakar vieną medį nupjovė, sakau, kad nepjautų, reikia viską išsiaiškinti, kaip čia yra“, – LRT.lt pasakojo Dalia.

Sodyboje prie kelio į Kačerginę, Zapyškį ir tolėliau į Šakius gyvenanti moteris teigė, kad mėgino kreiptis į kelias įstaigas, bet atsakymo nesulaukė.

„Mes nieko nežinome, sužinome tik tada, kai pjaunami medžiai. Man atrodo, kad vėl kaip pokario metais: reikia, užima ir daro. Atsiprašau, mes gyvename čia. Negali atvažiuoti ir pasakyti, kas bus dviračių takas?“ – klausė Kauno rajono gyventoja.

Daliai taip pat kyla klausimas, kodėl nutarta dviračių taką tiesti šioje vietoje, palei sodybas, nors, pavyzdžiui, kitoje kelio pusėje plyti laukai ir šalia kelio nėra nei medžių, nei namų.

„Kodėl jie negali padaryti nuo degalinės, kur yra pėsčiųjų sala? Važiuotų dviratininkai ir ten niekam nekliudydami nuvažiuotų iki Kačerginės“, – svarstė pašnekovė.

Moteriai įdomu, ką daryti, kai ji pati norės įvažiuoti į savo kiemą. Pavyzdžiui, jei ji važiuoja iš Kauno pusės, norint patekti į sodybą tektų sukti į kairę. Eismas Šakių plente – intensyvus, todėl tenka naudotis vos atsiradusiu laisvesniu tarpeliu.

„Suki į kairę, žiūri srautą, kaip prasmukti, o jei čia dviratininkų bus? Tai ką, juos nuskinti?“ – sarkastiškai sakė Dalia.

Deja, prisibelsti gyventojai daugiau niekur nepavyko, o prieš pat ilgąjį savaitgalį medžius nupjovė rangovo – „Autokaustos“ – darbuotojai.

Teigia, kad sulaukta prašymų įrengti dviračių taką

Dviračių takas minimoje vietoje yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) projektas. Kaip LRT.lt sakė įstaigos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas, vykdant projektą bus išsaugoti želdiniai, esantys saugomose kultūros paveldo teritorijose, miškų žemėje, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių teritorijose.

„Atliekant statybos darbus bus šalinami tik tie želdiniai, kurie kelia pavojų eismo saugai, ir esantys kelio juostoje“, – teigė S. Jansonas.

Jis pridūrė, kad darbai vykdomi pagal techninį projektą. Projektas patvirtintas, gautas statybą leidžiantis dokumentas.

S. Jansono teigimu, saugiam eismui pavojų kelia valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augantys medžiai ir krūmai, kurie blogina matomumą ar uždengia kelių technines eismo reguliavimo priemones ir kelių apšvietimo įrenginius. Taip pat tie medžiai, kurie blogina matomumą sankryžose, tiesiuose kelio ruožuose, kelio kreivėse, pėsčiųjų perėjose, geležinkelių pervažose, yra pasvirę didesniu kaip 45 laipsnių kampu į važiuojamosios dalies arba pėsčiųjų ir dviračių tako pusę ar kurių šaknys ardo kelio važiuojamosios dalies arba pėsčiųjų ir dviračių tako dangą, o šakos neužtikrina eismui reikalingų gabaritų, nurodytų Kelių techniniame reglamente (šakos šalinamos genėjimo būdu).

„Taip pat greitkeliuose ir automagistralėse aukštesni už atstumą iki kelio briaunos arba jam lygūs, yra išversti, nulaužti, apdegę, nudžiūvę, pažeisti mechaniškai, puvinio, ligų ar kenkėjų, kelio juostoje pernelyg tankiai suaugę, sudarantys palankias sąlygas laukiniams gyvūnams nepastebimai išbėgti į kelio važiuojamąją dalį, patenka į laisvą nuo kliūčių zoną ir yra laikomi nesideformuojančiomis kliūtimis“, – dar apie pavojų eismui keliančių medžių šalinimą komentavo S. Jansonas.

LAKD atstovas minėjo, kad, vadovaujantis pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijomis bei statybos techniniu reglamentu, kliūčių (medžių ir krūmų) negali būti pėsčiųjų ir dviratininkų take, nepriklausomai nuo to, jei ir yra išlaikomas laisvos nuo kliūčių (nuo kelio) zonos plotis.

„Į dviračių takus, šaligatvius ir pėsčiųjų takus neturi išsikišti objektai, galintys tapti kliūtimi dviratininkams, pėstiesiems ir žmonėms su negalia. Turi būti išlaikomi tiek aukščio, tiek šoninis gabaritas“, – pridūrė jis.

Anot S. Jansono, pėsčiųjų ir dviračių takas buvo projektuojamas toje vietoje, kur didesnis apgyvendinimas: kad kuo patogiau būtų juo naudotis žmonėms. Tačiau dalis tako bus ir anapus kelio. LAKD atstovo teigimu, projekto sprendiniai buvo viešinami per viešą susirinkimą Kauno rajono savivaldybėje. Be to, ši informacija taip pat skelbiama šios savivaldybės interneto svetainėje. Jis pakomentavo ir apie sklypo ribą.

„Kelio Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai žemės sklypas suformuotas vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 ir dera su gretutinių sklypų ribomis. Žemės sklypas suformuotas ir užregistruotas Nnekilnojamojo turto registre 2013 m. lapkričio 19 d. Tai yra žemės sklypas suformuotas taip, kaip yra oficialiai užregistruotas registre“, – aiškino S. Jansonas.

S. Jansonas atkreipia dėmesį, kad LAKD yra gavusi tiek gyventojų, tiek Kauno r. savivaldybės prašymų įrengti šį pėsčiųjų ir dviračių taką. Pats takas, pasak jo, bus beveik 6 km ilgio. Tako pradžia yra Ringaudų gyvenvietėje nuo sankryžos su Gėlių, Obelynės ir Margirio gatvėmis, tako pabaiga yra ties sankryža su keliu Kačerginės link. Rangos darbų kaina – 1,67 mln. eurų, juos atlikti turėtų per 9 mėnesius.