Duobės tokios pačios, o žalos daugiau: vien Kaunas pernai vairuotojams išmokėjo 6 tūkst. eurų kompensacijų

Draudikai skaičiuoja augančias žalas, patirtas duobėtuose keliuose. Per pirmus šių metų mėnesius sumos žalai atlyginti jau siekia pusę milijono. Jos auga ir dėl infliacijos, ir dėl naujesnio automobilių parko. Kelių prižiūrėtojai sako: dėl patirtos žalos besikreipiantys vairuotojai dažnai ir piktnaudžiauja.

Vienoje iš Kauno gatvių pavasarį po temperatūrų pokyčių asfalto dangoje atsiradusias ir kelininkų dėmesio dar nesulaukusias duobes slepia lietaus vanduo.

Anot vairuotojų, būtent tokiomis sąlygomis važiuojant duobėtais keliais didžiausia rizika apgadinti automobilį.

„Vieną kartą teko, prakirtau ratą lietingu oru važiuodamas, nesimatė duobės ir teko išsimontuoti ir remontuoti padangą taip“, – prisimena vienas kauniškis.

Duobės keliuose ne tik gadina padangas ar pakabas, bet ir kelia avarines situacijas.

„Staigiai stabdo, staigiai apvažiuoja arba tas pats kelio nelygumas ar duobė gali sukelti eismo įvykį, gali padangą pramušti ar automobilis nestabilus tapti“, – sako Kauno kelių policijos viršininkas Vigintas Lukošius.

Kaune sukurtas specialus elektroninis paštas, įsteigta telefono linija pranešimams apie duobes.

Jos pirmiausia tvarkomos pagrindinėse gatvėse. Dvi brigados darbo nestokoja.

„Asfaltas kaip žmogus, jeigu žmogus sensta, tai ir asfaltas sensta“, – lygina „Kauno švaros“ darbų vadovas Gediminas Barkauskas.

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė „Kelių priežiūra“ užtaisytas duobes visoje Lietuvoje skaičiuoja krepšinio aikščių dydžiais. Šiemet sutvarkytų išdaužų plotas prilyginamas 60-iai jų.

„Už mano nugaros įrenginys asfaltbetonio recikleris, kuomet panaudotas asfaltbetonio drožles atkaitiname ir naudojame antrą kartą“, – paaiųkina „Kelių priežiūros“ atstovas Karolis Sakalauskas.

Nors kelininkai tvirtina, kad duobių mažėja, draudikų duomenys kitokie. Prašančiųjų atlyginti patirtą žalą dėl netvarkingo kelio pastaraisiais metais padaugėjo dvigubai. Vidutinė išmoka, anot draudikų, siekia apie 600–700 eurų. Bendros patirtų žalų sumos milijoninės.

„Didžiausia žala, kuri buvo fiksuota, mūsų duomenimis, yra apie 6 tūkst. eurų“, – sako Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.

Pasak jo, sumos auga todėl, kad naujų automobilių ratai brangesni, būna įrengti išmanūs pakabos sistemos mechanizmai. Dėl blogos kelio dangos kartais sugadinamos elektromobilių baterijos.

Draudimo bendrovės žalą atlygina, jei drausta kasko draudimu. Esant civilinės atsakomybės draudimui, vairuotojas turi kreiptis į kelio prižiūrėtoją. Įvykį turi registruoti policija.

Anot draudimo asociacijos, daugiausia pranešimų dėl patirtos žalos gaunama Vilniuje ir Kaune. Mažesniuose miestuose įvykiai pavieniai.

Pavyzdžiui, Prienų savivaldybė pernai atlygino tik 145 eurus žalos, Kauno – 6 tūkst. eurų.

„Yra komisija, ji nagrinėja visas aplinkybes, dėl ko nutiko, galėjo įvertinti, negalėjo įvertinti, ar nėra piktnaudžiavimo, – paaiškina Kauno savivaldybės Tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. – Kartais matome, kad norima susitvarkyti, vos ne atsinaujinti patį automobilį.“

Kelių priežiūra skaičiuoja nuo spalio sulaukusi 100 prašymų žalai atlyginti. Daugiausia jų, kaip ir ankstesniais metais, dėl žalos patirtos betoniniame Molėtų kelyje.

Draudikų asociacijos duomenis, pernai daugiausia žalos dėl netvarkingos kelio Vilniuje patirta Ozo, Geležinio Vilko gatvėse, Savanorių prospekte. Kaune – Milikonių gatvėje, Raudondvario plente. Klaipėdoje – Šilutės plente.