Dulkys: skiepijimosi mastas šalyje mažėja jau 10 metų, to nereikėtų sieti su COVID-19 pandemija

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkreipia dėmesį, kad bendri vakcinacijos tempai šalyje mažėja, o tai, akcentuoja jis, kelia riziką, jog gali sugrįžti kai kurios šiuo metu jau suvaldytos ligos. Visgi, atkreipia dėmesį ministras, kad šios tendencijos nereikėtų sieti su COVID-19 pandemija, nes, anot jo, skiepijimosi mastas šalyje mažėja jau 10 metų.

„Yra tik pora skiepų, kur mes matome, kad yra augimas, o visais kitais atžvilgiais arba yra rezultatas toks pats, arba, kas yra blogiau – tai yra mažėjimas. Tas mažėjimas yra signalizuojantis – turi tam tikrą raudonų lempučių vaizdą“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.

„O tai jau signalizuoja, kad galima kai kuriais atžvilgiais pereiti į tą rizikos zoną, kad gali sugrįžti kai kurios ligos“, – pridūrė ministras.

Visgi A. Dulkys atkreipia dėmesį, kad vakcinacijos mažėjimas buvo pradėtas fiksuoti dar prieš COVID-19 pandemiją, kai skiepijimosi klausimą dalis visuomenė pradėjo vertinti ypač jautriai.

„Dabar jau įprasta daugelį dalykų nurašyti pandemijos laikotarpiui, kad čia dėl pandemijos kažkas – ne. Tos tendencijos, tie skaičiai, dinamika yra jau mažiausiai pastaruosius 10 metų ir tikrai čia pandemija nėra kažkokia pagrindinė priežastis“, – akcentavo jis.

Bijo šalutinio poveikio, nepasitiki vakcinų veiksmingumu

2022 m. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta atklausa, kurioje dalyvavo 1500 tėvų, auginančių vaikus iki 7 m., atskleidė, kad dalis tėvų skiepija vaikus nevisomis vakcinomis, kurios yra įrašytos į vadinamąjį skiepų pasą ir yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Tyrimas rodo, kad, pavyzdžiui, tik 47 proc. tėvų skiepijo vaikus MMR vakcina (t. y. skiepais nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės).

Pagrindiniai skiepų atsisakymo motyvai, kuriuos nurodė apklausoje dalyvavę tėvai, yra galimas šalutinis poveikis (tai nurodė apie 50 proc. respondentų). 30 proc. apklaustųjų netiki vakcinų veiksmingumu. Panašus skaičius pasigenda aiškios mokslu paremtos informacijos apie vakcinas.

Pagrindinis informacijos šaltinis, iš kurio tėvai gauna informaciją apie vakcinas ir jų veiksmingumą yra sveikatos priežiūros specialistai, internetas ir šeima bei draugai. Taip pat net 60 proc. respondentų nurodė, jog skiepyti vaikus juos paskatintų didesnis šeimos gydytojų ir kito medicinos personalo įsitraukimas, pvz., aktyvesnis priminimas apie vakcinacijos laiką, vakcinų poveikį, veiksmingumą ir pan.

SAM teigimu, mažėjančio vaikų vakcinacijos apimtys stebimos visoje Europoje.

Paskutinę balandžio savaitę kasmet minima Europos imunizacijos savaitė, kurios metu siekiama didinti visuomenės supratimą apie imunizacijos svarbą ligų prevencijai ir gyvybės apsaugai. Lietuvoje šią savaitę vykstantys įvairūs renginiai sieks sklaidyti mitus apie vakcinas, skatins keisti požiūrį į skiepus, padedančius užkirsti kelią pavojingų infekcijų plitimui.

Pasak Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, atlikta apklausa rodo, kad gyventojus vakcinuoti savo vaikus gali paskatinti aktyvesnis šeimos gydytojų paskatinimas ir moksliškai pagrįstos informacijos platinimas internete bei vaikų ugdymo įstaigose.

„Pagrindiniai motyvai, galintys paskatinti gyventojus priimti sprendimą skiepyti savo vaikus, yra šeimos gydytojų aktyvesnis paskatinimas, tai yra pažįstamo sveikatos priežiūros specialisto rekomendacija, bei moksliškai pagrįstos informacijos platinimas tiek internete, tiek vaikų ugdymo įstaigose“, – pabrėžė G. Megelinskienė.