Dulkys ragina gydymo įstaigas peržiūrėti savo vidaus tvarką: per 15 minučių aptarnauti pacientą neįpareigoja jokie įstatymai

Vieną opiausių problemų sveikatos priežiūros sektoriuje – eiles pas gydytojus – nuo šio mėnesio bus bandoma sumažinti skatinant gydytojus vienu metu suteikti ne vieną paslaugą, o kelias. Už tai gydymo įstaigos gaus didesnį finansavimą. Visgi patys medikai pažymi, kad vienam pacientui aptarnauti šiuo metu jie gauna vos 15–20 min., todėl nežinia, kaip jie suspėtų per tą laiką suteikti jam daugiau nei vieną paslaugą.

LRT RADIJUI sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad minimos paciento vizito trukmės laikytis neįpareigoja jokie įstatymai, todėl, siekiant skatinti daugiau išplėstinių konsultacijų, sveikatos priežiūros įstaigos galėtų peržiūrėti šiuo metu galiojančias savo tvarkas.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad per kiek laiko reikia aptarnauti pacientą, nėra jokiuose įstatymuose ar kažkokiame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakyme [nurodyta]. Tai yra įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Matyt, čia yra ta žinutė, kad iš tikrųjų tą tiesiog praktikoje nusistovėjusį 15 minučių aspektą yra laikas persižiūrėti, pagalvoti iš tikrųjų daugiau apie tą pacientą“, – tvirtina A. Dulkys.

„Kai mes žiūrime į bendrus skaičius, kuriuos mums baksnoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, jie rodo, kad tų kontaktų, situacijų, kai pacientas susiduria su šeimos gydytoju, skaičius pas mus yra labai didelis. Tai reiškia, kad galbūt jų skaičių reikia mažinti, bet didinti tų susitikimų kokybę. Ir galbūt ta susitikimų kokybė neprovokuos tada to dažno paciento grįžimo“, – teigia ministras.

Pažymėjus, kad prailginus vizito laikus eilės galimai taptų dar ilgesnės, nes per dieną gydytojas priimtų mažiau pacientų, A. Dulkys sako, kad eiles pas gydytojus lemia daugybė priežasčių, o šalia šios priemonės būtų imamasi ir kitų.

„Negalima tikėtis, kad darysiu tik vieną dalyką, daugiau nesikeisiu, nekeisiu savo darbo organizavimo (...) ir vien tik šitas dalykas kažką pakeis arba kažką pablogins. Mes juk puikiai žinom, kad yra daugybė priežasčių (dėl ko susidaro ilgos eilės – LRT.lt)“, – teigia pašnekovas.

Siekiant pagerinti esamą situaciją, anot A. Dulkio, įvedami ilgiau galiojantys siuntimai, padidintas finansavimas viršsutartines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms. Be to, SAM siūlo dalį šeimos gydytojo darbų, pavyzdžiui, tam tikrų vaistų receptų ar siuntimų išrašymą, nedarbingumo pažymėjimų išdavimą perduoti slaugytojams ir taip sutrumpinti eiles pas šeimos gydytojus.

„Čia reikės kokio gero pusmečio, kad pasižiūrėtume, ar tos finansinės priemonės turi kažkokį poveikį, ar neturi“, – priduria ministras.

Jo teigimu, gydymo įstaigų pateikiama statistika rodo, kad, vertinant laiką, per kurį pacientas patenka pas savo šeimos gydytoją, dabartiniai rodikliai sugrįžę į buvusius prieš pandemiją. Šiuo metu pas šeimos gydytoją per 7 dienas pakliūnama maždaug 80 proc. atvejų. Visgi, pažymi A. Dulkys, tokia statistika džiaugsmo nekelia.

„Ta situacija [po pandemijos] normalizavosi, bet kad ji nebuvo normali [iki pandemijos], tai čia toks irgi neteisingas būtų mano pasakymas. Ir prieš pandemiją nebuvo patekimas pas šeimos gydytoją toks, koks buvo tas lūkestis“, – tvirtina LRT RADIJO pašnekovas.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.