Dulkys apie legioneliozę Kaune: protrūkis sutapo su Garliavos siurblinės plovimo darbais

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Kaune užfiksuotas legioneliozės atvejų skaičius apimtimi yra didžiausias per pastaruosius dešimt metų – kelių dešimčių atvejų vienu metu dar nebuvo. Šiuo metu pagrindinė užduotis – nustatyti pirminį taršos šaltinį, kad būtų apsaugoti gyventojai, tam dedamos visos pastangos.

Situaciją Kaune ministras aptarė pirmadienį susitikęs su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovu Vaidotu Gruodžiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija, NVSC pasidalijo naujausia informacija.

NVSC duomenimis, per pastaruosius 10 metų legioneliozės atvejų kasmet nustatoma nuo 1 iki 22 atvejų (vidutiniškai 18 atvejų per metus), mirties atvejų taip pat pasitaiko. Per pastaruosius 10 metų iš viso fiksuota 17 mirties atvejų dėl šios ligos.

„O dabar per vieną situaciją šiuo metu turime jau 22 [užsikrėtusius asmenis], jeigu neklystu, ir 4 mirtis. Viena mirtis nustatyta tiksliai – nuo legioneliozės. Kiti atvejai – gretutinės ligos arba dar gali būti patikslintos <…>“, – po susitikimo su NVSC vadovu kalbėjo A. Dulkys.

Anot ministro, versija, kad susirgusius žmones galėjo sieti bendri renginiai, baseinai, prekybos centras, nepasitvirtino. Šiuo metu dedamos visos pastangos, kad būtų nustatytas pirminis taršos šaltinis.

„Iš naujojo NVSC vadovo išgirdau, jog įvertinus inkubacinį periodą, legioneliozės atvejai sutapo su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais. NVSC specialistų paimtuose mėginiuose susirgusiųjų būstuose aptikta legionelių. Laukiame geriamojo vandens tyrimų rezultatų iš mėginių, paimtų daugiabučių namų vandens įvaduose. Kad gyventojai jaustųsi saugūs, daugiabučių administratoriams ir individualių namų savininkams nurodyta atlikti termošoką, kuris panaikina taršą (jei tokia yra) vamzdyne. Tikėkimės, priemonės duos rezultatų. Daugiau atsakymų bus galima pateikti atlikus tyrimą visa apimtimi“, – sakė A. Dulkys.

Ministras nuomone, visuomenės sveikatos specialistai į situaciją sureagavo tinkamai.

„Sureaguota buvo gerai, pakankamai greitai. Matyt, didžiausias sunkumas suvesti į vieną galimą versiją. Dažniausiai būna bendri baseinai, bendros veiklos. Šiuo atveju viskas buvo iš skirtingų vietų. Tai ir sudaro tą sunkumą [nustatant ir reaguojant]“, – sakė A. Dulkys.

Oficialiai nuo legioneliozės mirė tik 1 žmogus, kitų mirties priežastis – gretutinės ligos

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė patvirtino, jog dauguma užsikrėtusiųjų naudojosi vandeniu iš Vičiūnų vandenvietės. Iš čia vanduo tiekiamas ir į Garliavą, ir į Aleksotą bei į Vilijampolę.

„Kaip žinome, užsikrėtusieji gyveno tuose mikrorajonuose. [Kol kas] negalime teigti, kad tai infekcijos šaltinis (Vičiūnų vandenvietė). Tai atvejai, sietini su galimu infekcijos šaltiniu, kurį bandome įvertinti“, – sakė O. Ivanauskienė.

Pasak jos, pirmadienį NVSC Kauno departamentą pasiekė trijų vandens ėminių laboratorinių tyrimų atsakymai. „Šie vandens ėminiai paimti iš užsikrėtusių gyventojų gyvenamųjų būstų. Tiek šalto vandens mėginiuose, tiek karšto vandens mėginiuose nustatyta legionelių“, – kalbėjo NVSC Kauno departamento atstovė.

NVSC žiniomis, šiuo metu Kauno miesto ir rajone legionelioze užsikrėtė 22 gyventojai. „Hospitalizuota ir šiuo metu ligoninėje gydoma 10 pacientų, 2 iš jų – Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuose. Kiti jau išleisti į namus“, – pirmadienį iš gydymo įstaigų gautą informaciją apie sergančiuosius pateikė O. Ivanauskienė.

Kalbėdama apie 4 mirtis, visuomenės sveikatos specialistė pabrėžė: nors visi mirusieji buvo užsikrėtę legionelėmis, oficialiai nuo legioneliozės mirė tik vienas.

„Kitais atvejais [mirtį lėmė] gretutinės ligos: širdies, kraujagyslių susirgimai, kitos plaučių ligos. T. y. nors jiems nustatytas ir legioneliozės sukėlėjas, bet pagrindinė mirties priežastis – ne legioneliozė“, – sakė O. Ivanauskienė.

Tirs visų geriamojo vandens rezervuarų vandens kokybę

NVSC atstovė pabrėžė, kad toliau tęsiamas epidemiologinis tyrimas: atliekama gyventojų apklausa, diagnostika, imami vandenys iš gyvenamųjų būstų, kuriuose nustatyti nauji legioneliozės atvejai.

„[Iki šiol nustatytų] visų ligonių susirgimų datos yra ženkliai ankstesnės. Dominuoja [susirgimai] nuo balandžio 18 iki 30 d.“, – sakė O. Ivanauskienė.

Bendrovei „Kauno vandenys“ išsiųstas prašymas atlikti visų Kauno vandenviečių geriamojo vandens rezervuarų vandens kokybę.

„Norime pasižiūrėti, kokia situacija ne vien Vičiūnų vandenvietėje, bet ir kitose – Kleboniškio, Eigulių ir kitose“, – apie veiksmus, kurių imamamasi siekiant sustabdyti legioneliozės plitimą, pasakojo O. Ivanauskienė.

Situacija Kaune atskleidė visai Lietuvai aktualią problemą

Naujasis NVSC vadovas Vaidotas Gruodys, darbą pradėjęs tik praėjusią savaitę, pabrėžė, kad dėl šios epidemiologinės situacijos būtini prevenciniai veiksmai visos šalies mastu.

„NVSC Kauno departamento specialistai šiuo metu atlieka epidemiologinį tyrimą ir kitus būtinus veiksmus, siekia stabdyti ligos plitimą ir užkirsti kelią naujiems legioneliozės atvejams. Tačiau šią problemą aiškintis būtina visais lygiais ir su visomis atsakingomis institucijomis.

Pirmiausia diskutuosime su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi energijos kokybės reikalavimų, dėl teisinio reguliavimo ir techninių kontrolės priemonių tobulinimo, kad būtų užtikrinta geresnė vandens sistemų kontrolė“, – pabrėžė naujasis NVSC vadovas.

Pavojingiausia vyresnio amžiaus žmonėms

LRT.lt primena, kad savaitgalį mirė ketvirtas žmogus, kuriam nustatyta legioneliozė. LSMU ligoninėje gydytas vyras priklausė 50–60 metų amžiaus grupei. LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas teigė, kad dėl paciento gyvybės kovota apie savaitę.

Anksčiau nuo legioneliozės mirė du pacientai, turėję sunkių gretutinių ligų ir priklausantys 80–90 metų amžiaus grupei.

Anot S. Tvirbuto, savaitgalį atvežtas ir LSMU Kauno ligoninės Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje paguldytas dar vienas sunkesnės būklės ligonis, kuris priklauso 80–90 metų amžiaus grupei. Šiame skyriuje taip pat gydomas 70–80 metų amžiaus ligonis, ligoninėje gulintis apie savaitę. Iš viso ligoninėje gydomi 10 ligonių su legioneliozės diagnoze.

Legioneliozės protrūkis Kauno rajone (Garliavoje) ir Kauno mieste (Vilijampolėje ir Aleksote) prasidėjo balandžio 27–gegužės 2 dienomis. NVSC duomenimis, kol kas nėra nustatyta vieno infekcijos židinio – susirgusieji gyveno daugiabučiuose ir privačiuose namuose. Daugiau žinių tikimasi sulaukti šią savaitę, kai bus gauti pirmųjų vandens ėminių iš užsikrėtusių gyventojų būstų tyrimų rezultatai.