Dubnikovo automobilyje: kodėl bagažinėje vežasi saulėgrąžų ir apie nemalonų incidentą, kai bandė išvažiuoti su įkištu degalų pistoletu

Ekonomistas, finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad jam automobilis turi būti patogus, nes per metus juo važiuoja bemaž 800 valandų. Anot pašnekovo, kasdienės kelionės yra ramios, nes jis nemato prasmės viršyti greičio – laiko planavimas yra daug geresnė priemonė.

LRT.lt tęsia naują publikacijų ciklą, kuriame žinomų žmonių klausia, kokius automobilius jie vairuoja, kokie svarbiausi daiktai turi būti mašinoje, kaip vertina gyventojų vairavimo kultūrą.

– Kokią svarbą Jūsų gyvenime užima automobilis?

– Automobilis, visų pirma, yra erdvė, kurioje praleidžiu labai daug laiko. Per metus nuvažiuoju apie 50 tūkst. kilometrų. Jeigu vidutinis greitis yra 60 km/val., įskaitant greitkelius, tai maždaug apie 800 valandų per metus praleidžiu kelyje.

Tai yra pakankamai didelis skaičius – jeigu reikėtų atsisėsti kažkokiame fotelyje ir prasėdėti 800 valandų per metus, turbūt sunku būtų tai padaryti. Iš tiesų automobilis yra labai svarbus. Ne dėl to, kad jis kažkoks ypatingas, bet jame turi jaustis komfortiškai, jis turi dirbti patikimai.

– Kokio modelio automobilį vairuojate?

– Aš vairuoju „Audi S5“ kabrioletą.

– Ar stengiatės, kad mašina kasdien blizgėtų, ar visgi ja pasirūpinate tik tada, kai turite laisvesnę minutę?

– Dažniausiai mano automobilis yra truputį purvinas, nes važiuoja daug ir apsiteršia ganėtinai greitai. Taip pat ir salone būna pašalinių daiktų, tokių kaip gėrimo buteliukai, kurie būna numesti, kažkokių popieriukų ar panašių dalykų. Taigi aš stengiuosi kas porą savaičių sutvarkyti automobilį, bet jis tikrai nėra tas, kuris blizga visą laiką.

– Kartais galima girdėti, jog vairuotojai į mašinas prisikrauna tiek daiktų, kad ji tampa tarsi antrieji namai. O ką Jūs laikote automobilyje, kokių dar daiktų ten randate?

– Mano automobilyje daiktų nebūna daug – yra vaistinėlė, gesintuvas, kurie yra privalomi. Taip pat dažniausiai būna padėtas kompiuteris. Bagažinėje yra vienas išskirtinis dalykas – saulėgrąžų maišelis. Jų vežuosi, nes namuose turiu lesyklėles paukščiukams. Iš automobilio bagažinės paimti ir pripilti į tas lesyklėles saulėgrąžų yra žymiai patogiau – tiesiog atsidarei bagažinę, pasiėmei ir pripylei. Tai toks keistas ten esantis dalykas.

– Kokių įsimintiniausių nuotykių esate patyręs važiuodamas automobiliu?

– Kai daug važiuoji automobiliu, suvoki labai paprastą dalyką – neleki, neviršiji greičio, nes nėra prasmės niekur lėkti – laiko sutaupoma labai mažai, palyginus su kelionės laikotarpiu. Taigi kelionės yra pakankamai stabilios.

Jeigu daug važiuoji automobiliu, supranti, kad greičio viršijimas yra beprasmis. Ilgose kelionėse, ypač kai važiuoji kokiu keliu Vilnius–Klaipėda, taip, galima sutaupyti laiko, bet laiko planavimas yra daug geresnė priemonė nei greičio viršijimas. Šiuo atveju rami kelionė yra išties vertybė.

– Tai kokių supainiotų degalų ar dar ko nors panašaus niekada nepasitaikė?

– Supainioti degalų nepasitaikė, bet pasitaikė nutraukti degalinės žarną. Čia buvo vienas nemalonesnių atvejų – automobilis „paprašė“ tepalų, pildydamas degalus tiesiog nustačiau, kad degalai subėgtų, tas pistoletas užfiksuoja, kad galėtų bėgti toliau. Nuėjau nusipirkti tepalų, supyliau juos, atsisėdau į automobilį ir bandžiau nuvažiuoti.

Nuvažiavau su degalų žarna – jos visiškai nenutraukiau, bet pranešė, kad ji yra automobilyje. Vėliau buvo problemų, kai sugedo degalų bako liežuvėlis, kuris, įstačius pistoletą, užsidaro arba atsidaro. Jis sulūžo, tai teko remontuoti, bet kol prisiprašiau remonto, tekdavo pilti degalus vos ne lašinant į baką, nes tas liežuvėlis nebeatsidarydavo ir neleisdavo pistoletui pilnai veikti. Jis visą laiką „iššaudavo“, tarsi suprasdamas, kad degalų bakas yra pilnas.

– Kaip apskritai vertinate šalies gyventojų vairavimo kultūrą?

– Aš vairuoju turbūt daugiau nei 20 metų, tai kultūra stipriai pagerėjusi. Mes tai matome, pavyzdžiui, spūstyse, kai naudojamas užtrauktuko principas – vieni kitus įleidžia ir pravažiuoja. Galbūt šiek tiek daugiau problemų greitkeliuose – mes matome sunkvežimius, kurie lenkia vienas kitą ir važiuoja 90–91 km/val. greičiu, kai kitas važiuoja 89 km/val. greičiu ir jie tai daro kokias 5 minutes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelyje Vilnius–Kaunas atsirado sektoriai, kuriuose sunkvežimiams draudžiama važiuoti antrąja juosta, bet jie vis tiek lenkia, stabdo eismą. Mūsų greitkeliai nefunkcionuoja taip gerai, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur kartais tenka važiuoti, ten pirmos juostos laikymasis yra prioritetas.

Šiaip kultūra yra tikrai pagerėjusi, aš manau, kad mes labai stipriai judame į Vakarus, sumažėjo agresijos kiekis. Aišku, matome mirksinčių šviesų signalų iš galo, ir spaudžiančių, ir terorizuojančių vairuotojų pasitaiko. Vėlgi visi žmonės turi savo nuotaikas, kartais galbūt kažkas nutinka.

– Kai vairuojate, kokios muzikos mėgstate klausytis, o gal mėgstate vykti tyliai?

– Automobilyje dažniausiai klausausi žinių, pastebiu, kad vis daugiau naudoju „YouTube“, „Facebook“ sąsają ir pasileidžiu laidas, kurių norėčiau paklausyti. Kadangi tenka daug laiko praleisti automobilyje, tiesiog tą laiką išnaudoju klausydamasis žinių ar kažkokių straipsnių apžvalgas, kurios iš ten ateina.

– Ar turite savo svajonių automobilį, ar jau ta svajonė išsipildė?

– Svajonės turbūt visada skiriasi nuo galimybių, racionalumo. Taigi svajoti visada galima. Kadangi esu daugiau mažiau automobilių „Audi“ fanas, man turbūt labiausiai patiktų „Audi R8“ kabrioletas.