Diskgolfo meistras Gabrielius Gricius: atostogos Suomijoje buvo lemtingos

„Turbūt visai netyčia atostogos Suomijoje buvo lemtingos, nes po jų į diskgolfą pradėjome žiūrėti rimčiau“, – LRT RADIJUI sako diskgolfo meistras Darius Gricius. Jo sūnus Gabrielius, ne kartą tapęs Lietuvos čempionu, sako, kad ši už Atlanto gimusi sporto šaka kasmet tampa vis populiaresnė ir mūsų šalyje. „Anksčiau džiaugdavomės čempionate sulaukę 30 žmonių, o dabar jų susirenka du šimtai“, – sako G. Gricius.

Diskgolfas – tai sportinis lauko žaidimas, labai panašus į tradicinį kamuoliukų golfą, tik žaidėjai nemuša kamuoliukų lazdomis į duobutes, o meta diskus į specialius krepšius. Šiame sporte naudojami diskai skiriasi nuo lėkščiasvydžio diskų – jie būna mažesni, sunkesni ir plonesni.

Žaidimo tikslas, taip pat kaip įprastame golfe, yra pataikyti į tikslą naudojant per kuo mažiau bandymų. Diskgolfo atveju bandymai yra metimai nuo starto į sutartą taikinį, vienas toks etapas vadinamas „krepšiu“. Dažniausiai taikiniu būna specialus metalinis krepšys.

Diskgolfas susiformavo apie 1970 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). 1976-aisiais šios sporto šakos entuziastai su Edu Hedriku JAV įkūrė profesionalaus diskgolfo asociaciją (Professional Disc Golf Association arba PDGA).

Mūsų šalį diskgolfas pasiekė po trijų dešimtmečių – 2002 m., kai Lietuvos kūno kultūros mokytojus aplankę skriejančio disko entuziastai iš Švedijos surengė seminarą apie įvairius skriejančio disko sportus. Jau kitais metais Zarasų rajone, Nedožinkos kaime, Andrius Navickas savo sodybos žemėje įkūrė pirmąjį diskgolfo parką Lietuvoje.

2004 m. buvo surengtas pirmasis Lietuvos diskgolfo čempionatas, o pirmuoju Lietuvos čempionu tapo vienas iš diskgolfą į Lietuvą „atvežusių“ švedų – Andersas Backmanas. Praėjusių metų balandį Lietuvos diskgolfo klubai ir komandos įkūrė Lietuvos diskgolfo federaciją. Šiuo metu mūsų šalyje veikia beveik 30 diskgolfo aikštynų. Daugiausiai jų – Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio miestuose bei Jonavos ir Kauno rajonuose.

Pasaulio diskgolfo atstovai, tėvas ir sūnus Darius ir Gabrielius Griciai, sako, kad jau pats šios sporto šakos pavadinimas išduoda, jog tai yra panašus į golfą žaidimas, tačiau naudojamos ne lazdos ir kamuoliukai, o diskai.

„Panašumas yra tas, kad taisyklės yra realiai golfo kopija arba bent yra labai artimos golfo taisyklėms. Taip pat žaidimo principas yra toks pat kaip ir golfo. Kaip golfe nuo starto aikštelės mušamas kamuoliukas lazda ir siekiama kuo mažiau mušimų įridenti kamuoliuką į duobutę, čia toks pats principas. Yra starto aikštelė, tačiau įrankis yra skraidantis diskas. Vietoj lazdos turime savo ranką, kuria metame diską, o taikinys yra ne duobutė, o metalinis krepšys, į kurį norime įmesti tą diską per kuo mažiau bandymų. O visas kitas principas yra labai panašus. Na, išskyrus ten mažus niuansus, kurie skiriasi nuo golfo, bet ten jau detalės“, – trumpai žaidimo principus pristato D. Gricius.

Septynis kartus laimėjęs Lietuvos diskgolfo čempiono titulą, Gabrielius Gricius pasakoja šia sporto šaka susidomėjęs nuo pat jos atėjimo į mūsų šalį. Rimčiau praktikuoti diskgolfą Gabrielius pradėjo po atostogų diskgolfo karalyste tituluojamoje Suomijoje, kur, pasak jo, atostogos prasidėjo ir baigėsi šio žaidimo treniruotėmis.

„2004-aisiais, kai dar vaikas buvau, kelis kartus bandžiau žaisti, o jau 2008–2009 metais pradėjau rimčiau šia sporto šaka užsiiminėti. Atostogų metu Suomijoje akys raibo nuo diskgolfo aikštynų gausos. Norėjosi visus juos išbandyti, – sako G. Gricius. – Nuo to laiko užsiimu diskgolfu ir jau 2012 m. pirmąkart tapau (Lietuvos – LRT.lt) čempionu.“

Pasak Gabrieliaus, diskgolfas kasmet vis labiau populiarėja Lietuvoje. „Smagu, kad auga konkurencija mūsų šalyje. Seniau žaidėjai daugiausia buvo iš Vilniaus, tai dabar žaidimo geografija sparčiai plečiasi: įsijungia pajūris, vis daugiau žaidėjų iš Kauno, daug parkų Jonavoje, tai iš ten irgi daug žaidėjų. Panevėžys prieš porą metų įsirengė parką ir matome, kaip iš karto atsirado daug žaidėjų. Praėjusiais metais Lietuvos čempionu pirmą kartą tapo panevėžietis“, – diskgolfo sporto šakos augimu Lietuvoje džiaugiasi G. Gricius.

Tėtis Darius pabrėžia, kad, nepaisant to, jog diskgolfą su sūnumi praktikuoja profesionaliai, šią sporto šaką renkasi ir kaip laisvalaikio praleidimo formą. „Nors mes jau išėjome į profesionalų lygį, tačiau kartu tai yra labai arti laisvalaikio praleidimo, – sako D. Gricius, diskgolfą laisvalaikiu žaidžiantis su jaunesniu broliu bei abiem sūnumis. – Toks šeimyninis sportas pasidarė. Visą sūnų paauglystę faktiškai važiavome į varžybas kitose šalyse, o Lietuvoje patys pradėjome organizuoti varžybas. Įsitraukimas buvo tikrai didelis.“

Koronaviruso pandemija, anot D. Griciaus, prisidėjo prie diskgolfo populiarumo augimo, mat „gali ateiti ir žaisti vienas“. D. Gricius pasakoja, kad pernai ši sporto šaka išgyveno tikrą populiarumo ir naujokų sprogimą.

„Pernai metų efektas buvo toks, kad įrangos gamintojai nieko nespėjo gaminti. Diskų trūko, krepšių trūko – tiesiog visko trūko. Paklausa taip augo ir žaidžiančiųjų taip daugėjo visame pasaulyje, kad visi gamintojai susigriebė už galvų ir statė naujas gamybos linijas. Net didžiausi Amerikos ekonomikos žurnalai, laikraščiai rašė apie diskgolfo problemas, kaip mažas verslas nesusitvarko su staiga užgriuvusiais maloniais rūpesčiais“, – pasakoja D. Gricius.

Lietuvoje šiuo metu, anot Dariaus ir Gabrieliaus Gricių, aktyviai diskgolfą žaidžia, tai yra varžybose dalyvauja, apie 200 žaidėjų, o mėgėjų, užsiregistravusių „Metrix“ sistemoje, yra apie 5 tūkst.

Plačiau apie šią sporto šaką ir jos perspektyvas Lietuvoje – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.