Dėl vaistų trūkumo „darbiečiams“ aiškinęsis Dulkys priminė: su tuo susiduria visa Europa

Su vaistų trūkumu susiduria ne tik Lietuva, tą lėmė sutrikęs medžiagų tiekimas į Europą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. 

„Veikliųjų medžiagų patekimas į Europos teritoriją yra sutrikęs“, – antradienį susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime sakė ministras.

Pasak jo, po pokalbių su vaistų gamintojais taip pat paaiškėjo, kad pandemijos metu kai kurių vaistų poreikis buvo gerokai sumažėjęs, o dabar jis vėl staigiai išaugo, todėl stringa ir pati gamyba.

„Grįžo gripo sezonas, o grįžo mėnesiu anksčiau, tai dabar jie sako, kad sutriko visa gamyba“, – kalbėjo A. Dulkys.

Jis taip pat pabrėžė, kad vaistų trūkumą lemia ir iššūkiai logistikoje, pakuočių gamyboje.

„Tokie dalykai yra pas visus. Tai nėra Lietuvos problema, – sakė ministras. – Čekija, Lenkija yra labai įdomūs atvejai, ypač Lenkija. Kada yra sakoma, kad gal Lietuvoje neturime fabrikų, reikia kažką daryti, tai Lenkija turi fabrikų, bet problemos yra tos pačios.“

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2019 metais fiksuota per 900 pranešimų apie laikiną arba visišką vaistų tiekimo nutraukimą, 2022 metais – apie 1,1 tūkst., o 2023 metų pirmas ketvirtis, pasak ministro, „rodo, kad bus daugiau“.

„Jei lyginame 2022-ųjų pirmą ketvirtį su 2023-ųjų pirmu ketvirčiu, tai 2022 metais buvo virš 200, tai jau dabar yra virš 400“, – sakė jis.

Ministras teigė, kad šią problemą ėmėsi spręsti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba su Europos vaistų tarnyba.

„Per Europos vaistų tarnybos kontaktus kreipėsi į įvairius gamintojus savarankiškai ir suvedė dalyvius. Praėjusių metų pabaigoje buvo aštriausios temos antibiotikai, vaikams suspensijos. (...) Visus šiuos dalykus pavyko dalinai išspręsti – artimiausiems dviem mėnesiams iš kitų tiekėjų – Portugalijos, Lenkijos – per kitas buvo suvesti dalyviai ir į Lietuvą dabar yra pristatyti tie kiekiai“, – sakė A. Dulkys.

„Visi tikėjo, kad rinka iki šiol gali viską išspręsti, bet kai yra krizė, kai yra geopolitiniai karai, pasirodė, kad tie mechanizmai neveikia pilnai“, – pridūrė jis.

A. Dulkio teigimu, Europos Komisija yra įsipareigojusi pateikti savo siūlymus, kaip spręsti šią problemą.

Ligoninėse trūkstami antibiotikai keičiami kitais

LRT.lt jau rašė, kad vaistinėse kai kurių rūšių antibiotikų trūksta jau keletą mėnesių. Iššūkių dėl to patiria ir ligoninės. Tiesa, kol kas situacija nėra kritinė.

Kauno klinikų vaistinės vedėja Birutė Varanavičienė patvirtino, kad šiuo metu Kauno klinikose jaučiamas trūkumas tam tikrų antibiotikų, pavyzdžiui, amoksicilino ir cefuroksimo tablečių, klaritromicino injekcijų.

„Sutrikus tiekimui, įvertinamas Kauno klinikose turimas vaisto rezervas ir jei jo nepakanka, skiriamas gydymo algoritmuose nurodytas alternatyvus antibiotikas, veikiantis tikėtiną sukėlėją. Nesant antibiotikų trūkumo, pacientai gydomi gydymo algoritmuose nurodytais pirmo pasirinkimo antibiotikais“, – nurodė Kauno klinikų vaistinės vedėja.

Anot Santaros klinikų direktoriaus valdymui pavaduotojos farmacijai ir visuomenės sveikatai doc. Editos Kazėnaitės, nors rinkoje šiuo metu trūksta vieno dažniausiai visuomenėje (ambulatorinėje praktikoje) per burną vartojamų antibiotikų – amoksicilino, ligoninėse dažniausiai skiriami intraveniniai antibiotikai, kurių atsargų šiuo metu Santaros klinikos turi.

„Įprastai ligoninių esminių vaistų sąrašuose yra keletas tos pačios antibiotikų grupės variantas, todėl jie gali būti keičiami vienas kitu“, – pabrėžė Santaros klinikų medikė.

Sklandus darbas dėl vaistų tiekimo trikdžių nefiksuojamas ir uostamiestyje. Klaipėdos universiteto ligoninės Komunikacijos skyriaus vadovės Jolantos Juškevičienės teigimu, Klaipėdos universiteto ligoninėje ženklaus antibiotikų trūkumo nėra.

„Laikas nuo laiko sutrinka pavienių medikamentų tiekimas, tačiau medikai juos pakeičia kitais turimais antibiotikais. Tad ligoninės pacientams užtikrinamas sklandus ir reikalingas gydymas naudojantis turimais medikamentų resursais“, – sakė uostamiesčio ligoninės atstovė.

Kad antibiotikų netrūksta LRT patvirtino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės bei Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės atstovai.