Dėl vaistinių likimo regionuose besijaudinantys žmonės: atėmėt paštus, banko skyrius, o dabar ir galimybę gauti vaistų

Seimui sprendžiant, ką daryti su farmakotechnikais, skaičiuojama, kad regionuose gali nebelikti beveik 150 vaistinių. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad būtina atsigręžti į paprastus žmones ir išlaikyti vaistines miesteliuose. Tą patį kalba ir didžiuma LRT RADIJO klausytojų. Jų nuomone, valstybė iš regionuose įsikūrusių žmonių ir taip baigia atimti visas jiems reikalingas paslaugas.

Lietuvoje, atsižvelgiant į 2006 m. Europos Parlamento (EP) direktyvą, priimtas įstatymas, pagal kurį vaistinėse farmakotechnikas vienas, be vaistininko priežiūros, dirbti negali.

Kaip aiškina parlamentaras A. Matulas, kaip vaistininkas turi kontroliuoti farmakotechniko veiklą – ar fiziškai būdamas vaistinėje, ar nuotoliniu būdu, laisvai renkasi pati valstybė. Lietuvos atveju nuspręsta imtis pirmojo varianto: nuo liepos 1 d. turėtų įsigalioti tvarka, kad visą darbo dieną vaistinėje fiziškai turėtų būti ir vaistininkas.

„Dabar mes pasirinkome patį griežčiausią mechanizmą, dėl to nuo liepos 1 d. labai išaugs vaistininkų poreikis. Jų trūksta, o kai kuriose mažose vaistinėse apyvarta labai maža, tai dviejų darbuotojų išlaikyti nebus įmanoma. Atrodo, kad išties regionai neteks tų mažų vaistinių“, – sako A. Matulas.

Politikas apgailestauja, kad Lietuva nenusprendė žengti kitų šalių, tarkime, Danijos ar Suomijos, pavyzdžiu, kur farmakotechnikus vaistininkams leidžiama prižiūrėti ir nuotoliniu būdu. Jie konsultuoja kolegas telefonu, kartą per savaitę atvažiuoja patikrinti, ar teisingai išduoti receptai.

Anot A. Matulo, atsižvelgiant į sėkmingas užsienio šalių patirtis, šiuo metu Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, numatančios, jog bent dalis farmakotechnikų (tie, kurie farmakotechniko specialybę įgijo iki 2006 m.) vaistinėse galėtų fiziškai dirbti vieni, pakaktų juos kontroliuoti nuotoliniu būdu.

„Norim nors vieną kartą nešnekėti, ypač prieš rinkimus, kad ginsim regionus, atstovausim regionams, bet realiai norim padaryti pataisą, atsižvelgdami į tokias išsivysčiusias ekonomiškai ir pagal laimės indeksą laimingiausias šalis, (...) kaip Suomija, Danija, ir pasirinkti tokį nuoseklesnį variantą – tiems farmakotechnikams, kurie turi didžiulę patirtį, gerą išsilavinimą, (...) leisti dirbti tol, kol baigsis jų darbinė karjera“, – LRT RADIJUI aiškina parlamentaras.

Jis džiaugiasi, kad Seime antradienį po svarstymo šioms Farmacijos įstatymo pataisoms buvo pritarta.

„Liko vienas balsavimas. Aš tikiuosi sveiko proto ir kad vis dėlto mes ne tik prieš rinkimus, bet ir dabar atsigręšim į paprastus žmones, į regionus ir padarysim tą išimtį, ką padarė kitos modernios, išsilavinusios, turtingos valstybės“, – viliasi A. Matulas.

LRT RADIJO klausytojai taip pat palaiko šias įstatymo pataisas. Jų teigimu, įsigaliojus tvarkai, jog farmakotechnikas vienas fiziškai dirbti vaistinėje negalėtų, vaistinės regionuose tiesiog užsidarys, nes nesugebės išlaikyti dviejų darbuotojų. Dėl to paslaugų prieinamumas žmonėms itin nukentės.

„Gyvenu Žeimelyje, mažame miestelyje. Čia yra ambulatorija ir viena vaistinė, joje dirba farmakotechnikė. Tai jeigu jos neliks, (...) kaip dabar miestelio žmonės važiuos į vieną pusę 30 km, į kitą pusę 30 km nusipirkti vaistų? Man jau 70 metų, aš nevairuoju mašinos, tai man su autobusu važinėti? (...) Na, nesąmonė“, – piktinasi Regina iš Pakruojo rajono.

„Aš nesu suinteresuota šalis, gyvenu mieste ir turiu visas galimybes, bet aš visgi balsuočiau už senukus ir kategoriškai nesutikčiau atimti tą paskutinę galimybę nors kiek palengvinti savo būklę. Kol jie tą gydytoją suranda, kiek yra užleistų ligonių, kiek visokių ligų... Atėmė iš jų paštus, paskui atėmė banko skyrius, dabar atims net galimybę pasilengvinti skausmus, pasiimti sau išrašytus vaistus. Gal jie yra neįgalūs, gal jie be transporto, gal jie yra vieniši?“ – savo poziciją išsako Živilė iš Kauno.

Priešingos nuomonės laikosi LRT RADIJO klausytojas Adomas. Jo nuomone, farmakotechnikams trūksta tam tikrų kompetencijų, todėl palikti jų vienų vaistinėse nederėtų.

„Tų vaistinių prisisteigė kaip pas benamį šunį blusų. Mano nuomone, kokios čia vaistininkės – jos tiesiog pardavėjos, pasimokiusios šiek tiek farmacijos mokslo. Ar jos sugebėtų pagaminti pačius vaistus, kaip seniau pagal gydytojo išrašytą receptą (miltelius, tepalus, tinktūras), o ne pardavinėti vaistų pakuotes, kitokias visai ne vaistinei būdingas prekes? Vienos pasiklausiau: „Ar čia vaistas originalas, ar jis nukopijuotas nuo kitos firmos?“ Nežinojo“, – tikina pašnekovas.

Su klausytojo išreikšta kritika Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas sako nesutinkantis.

„Gerbiamo Adomo prašyčiau neįžeidinėti farmakotechnikų. Jie yra labai gerai paruošti, baigę 3 metų studijas. Tarp kitko, kas keleri metai turi kelti kvalifikaciją, o kvalifikacijos kursai vyksta tiktai kartu su vaistininkais.

Taip, yra Europos Sąjungos (ES) šalyse vaistininkų padėjėjų, kurie baigia 1,5 metų studijas arba įgyja praktiką. Jie yra tik pardavėjai. Bet mūsų farmakotechnikai tikrai tokių dalykų, kuriuos minėjo, nedaro.

(...) Per 25 metus mano veiklos jokių skundų dėl farmakotechnikų darbo mes neturėjom, klaidų nebuvo daroma, jie išties yra paruošti, turi didžiulę patirtį“, – komentuoja Seimo narys.

Politikas sako ir pats lankęsis Žeimelio miestelyje, kuriame gyvena klausytoja Regina, girdėjęs ir kitų vietos gyventojų nuogąstavimus.

„Aš buvau ir toj pačioj Žeimelio vaistinėj, (...) farmakotechnikė ten dirba daug metų, jai ne tiek daug liko iki užtarnauto poilsio. Pagal mėnesio apyvartą ten ne tik kad nelabai prisikvies vaistininkų, nes jų labai trūksta ir trūks dar daugiau, bet du darbuotojai ten neišsilaikys, nes ir taip minimalų atlyginimą gauna pati farmakotechnikė.

Aš kalbėjau ten su žmonėmis, (...) tai jie net nesupranta [kodėl neleidžiama farmakotechnikui vaistinėje dirbti vienam]. (...) Na, kam biurokratams priimti tokį neempatišką, nejautrų sprendimą?“ – svarsto A. Matulas.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.