Dėl miego trūkumo padažnėja vėžiniai susirgimai: kada nemigos jau negalime ignoruoti?

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi miego sutrikimais – vakarais sunku užmigti, o miegas naktį būna nekokybiškas. Kaip LRT RADIJUI aiškina Santaros klinikų gydytoja neurologė, profesorė Rūta Mameniškienė, jei ši problema jus kankina ne vieną savaitę, būtinai ieškokite pagalbos, nes ignoruodami nemigą galite įsivaryti net ir vėžinius susirgimus.

LRT RADIJO kalbinta gydytoja neurologė sako, jog pavieniai atvejai, kuomet naktį sunkiai pavyksta užmigti, yra visiškai normalu, nieko tokio, jei retkarčiais prieš miegą išgeriame raminančios arbatos.

„Sunerimti reikėtų tuomet, kai tai tęsiasi savaitėmis: bent 3 savaites jautiesi ryte neišsimiegojęs, naktį labai dažnai prabundi, atsigulęs vakare negali užmigti ilgiau nei 30 minučių ir prabundi anksti. Tuomet jau reikėtų ieškoti priežasties“, – teigia ji.

O tų miego sutrikimų priežasčių, anot R. Mameniškienės, gali būti skirtingų. Dažniausiai juos sukelia įvairūs žmogaus psichologiniai ir emociniai sutrikimai, pavyzdžiui, darbe jaučiama įtampa, nerimas dėl ateinančios dienos rūpesčių. Be to, prastą miegą gali lemti ir tam tikros ligos, judėjimo sutrikimai, vaistai ar cirkadinio ritmo sutrikimai.

„Aišku, nedidelė dalis žmonių turi tą vadinamą pirminę nemigą, kai blogai miega nuo pat vaikystės, galima sakyti, nuo pat gimimo“, – priduria specialistė.

Pasak R. Mameniškienės, vietoje to, jog vartotų tam tikrus vaistinius preparatus, pavyzdžiui, melatoniną, gerinantį miego kokybę, žmonėms vertėtų ieškoti priežasties, kodėl apskritai juos kankina nemiga.

„Pirmiausia turbūt reikėtų šalinti priežastį, kuri sukelia nemigą, kuri blogina miegą. Tai jokiu būdu neturėtų būti tabletė, kurią reikėtų išgerti vakare, kad užmigtum. Yra tikrai kitų būdų, galima jų rasti, kaip nuraminti save, kaip išmokti susidaryti tą miego rutiną, gyvenimo rutiną ir miego kokybę pagerinti.

Kalbant apie melatoniną, mes siūlytume jį vartoti tuomet, kai keliaudami keičiame laiko juostą, kad išliktume teisingame savo cirkadiniame ritme, kad galėtume užmigti tuo paros metu, kuris yra mums neįprastas kasdien. Bet šiaip aš patarčiau negriebti tabletės, o pirmiausia pagalvoti apie save, įsigilinti į save, pasvarstyti ir išbandyti kitus būdus“, – akcentuoja gydytoja neurologė.

Pasak jos, kuomet kokybiškai išsimiegoti žmogui trukdo patiriamos neigiamos emocijos, nerimas ar stresas, su šia problema susitvarkyti galima tiek savarankiškai, tiek su specialisto pagalba.

„Vakarų pasaulyje yra tikrai įprasta praktika turėti savo psichologą, psichoterapeutą ar kognityvinės elgesio terapijos specialistą, kuris padėtų susitvarkyti su savo problemomis ir gyventi tikrai kokybišką gyvenimą. Į Lietuvą jau po truputėlį ateina ši mada, bet žmonės dar vis bijo psichologų.

Aišku, galima ir pačiam mėginti tvarkyti savo gyvenimą, savo problemas. Kalbant apie nemigą, pirmiausiai reikia pasižiūrėti, pastebėti save, kaip jūs miegate, kokiame kambaryje miegate, kokia jūsų patalynė, kokia jūsų pižama ar naktiniai, ką valgote prieš eidami miegoti, kada sportuojate, kokią knygą skaitote, kada žiūrite televizorių ir dirbate kompiuteriu. Labai daug dalykų galima sutvarkyti pačiam, nesikreipiant į specialistą“, – dėsto profesorė.

Jeigu su nemiga laiku nesusitvarkysime, pabrėžia R. Mameniškienė, galime susilaukti rimtų pasekmių savo sveikatai – bus ne tik sunku susikaupti, dirbti protinį darbą, bet prikibs ir įvairūs fiziniai nusiskundimai.

„Žinome, kad kiekvienas žmogus turi išmiegoti bent 8 valandas kiekvieną naktį, ir geriau būtų, jeigu [jis] gautų kokybišką miegą. Miegant trumpiau, vystosi lėtinės ligos: kyla kraujospūdis, trinka širdies ritmas, vystosi aterosklerozė, kimba visokios infekcijos, įrodyta, kad dažniau susergama vėžiniais susirgimais, pradeda kilti cukraus kiekis kraujyje, o tai rizika cukriniam diabetui. Labai daug ligų, tokių somatinių, kurias paskui turi padėti gydyti visa gydytojų komanda, neužtenka pačiam žmogui. Yra įrodyta, kad net vakcinos žmonėms, kurie miega mažiau negu reikia, neveikia taip gerai, kaip turėtų veikti, t.y., žmogaus imuninis atsakas į vakciną yra dvigubai mažesnis“, – aiškina gydytoja neurologė.

Viso pokalbio su gydytoja neurologe Rūta Mameniškiene klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.