Dėl garsinių šviesoforų kakofonijos pereiti gatvę neregiui – gyvybei pavojų kelianti užduotis: ministerija žada pokyčius

„Pavyzdžiui, vienose perėjose labai dažnas raudonas signalas, o kitur – žalias arba atvirkščiai. Nematantį žmogų tai labai klaidina, jis nesupranta ir gali žengti į gatvę degant raudonam šviesoforo signalui“, – pasakojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Kauno miesto filialo pirmininkė Roma Girnienė. Regėjimo negalią turinčius asmenis atstovaujančios asociacijos vadovas Paulius Kalvelis džiaugėsi, kad žengtas svarbus žingsnis – ministerija ryžosi pokyčiams ir sudarė darbo grupę. Pašnekovas viliasi, kad problema pagaliau bus išspręsta, nors ir pastebi – tai gali užtrukti. 

Šviesoforai klaidina: į gatvę gali žengti degant raudonam signalui

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Kauno miesto filialo pirmininkė Roma Girnienė LRT GIRDI pasakojo, kad nevienodi šviesoforų garsiniai signalai – visos šalies problema, su kuria žmonės, turintys regėjimo negalią, susiduria kiekvieną dieną.

„Pavyzdžiui, vienose perėjose labai dažnas raudonas signalas, o kitur – žalias arba atvirkščiai. Nematantį žmogų tai labai klaidina, jis nesupranta ir gali žengti į gatvę degant raudonam šviesoforo signalui“, – pasakojo ji.

Pašnekovę stebina, kad metų metus ši problema nesprendžiama.

„Mes norime, kad šviesoforų garsiniai signalai būtų sureguliuoti visoje Lietuvoje“, – pabrėžė ji.

Trūksta neregiams pritaikytų perėjų

Kalbėdama apie Kauno miestą R. Girnienė paaiškino, kad yra vietų, kuriose garsiniai signalai išvis neįrengti. Apie tai su savivaldybės atstovais jai teko kalbėtis, tačiau paaiškėjo, kad kai kuriuose senuose šviesoforuose įrengti garsinius signalus nėra galimybės, tačiau tvarkant miesto gatves jie keičiami, tad situacija pamažu gerėja. Dabar, anot jos, svarbiausia užtikrinti, kad skleidžiamas garsas būtų vienodas.

„Turėjom tokią problemą, kad kai kuriose vietose garsiniai šviesoforai tiesiog neveikė, teko parašyti raštą į savivaldybę, bet džiugu, kad atkreipiamas dėmesys, atnaujino“, – kalbėjo ji.

LRT GIRDI pašnekovė pabrėžė, kad akliesiems ir silpnaregiams miesto gatvės turėtų būti pritaikytos geriau, o garsiniai šviesoforų signalai įrengti perėjose prie visų svarbiausių įstaigų, pavyzdžiui, poliklinikų ar ligoninių.

„Kas pritaikyta silpnaregiui ir neregiui, tas labai pasitarnauja gerai matančiam žmogui, nes ir dėmesį atkreipia. Dabar silpnai matančių žmonių yra daug“, – kalbėjo ji.

Pasigenda bendradarbiavimo: „Kažkur tarytum prasilenkia“

LASS Kauno filialo vadovė džiaugiasi, kad miestas atsinaujina, o gatvės tvarkomos, tačiau, anot jos, labai trūksta bendradarbiavimo su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis, todėl pasitaiko klaidų. Pavyzdžiui, iš bendruomenės narių jai teko girdėti, kad kai kur įrengtomis taktilinėmis juostomis sekti sudėtinga.

„Štai neregys pasakoja, kad eini eini ir staiga ji [taktilinė juosta] dingsta, nesupranti nei kur tu esi, nei kur toliau eiti. Taip gali ir gatvėje atsidurti. Neišbaigta“, – apibendrino ji.

LRT GIRDI ji pasakojo iš miesto valdžios pasigendanti aktyvesnio bendradarbiavimo. Planuojant pokyčius, pavyzdžiui, tvarkant gatves, būtina konsultuotis su regėjimo negalią turinčiaisiais, pabrėžė ji. R. Girnienė taip pat pasidalijo galiausiai išspręsta, tačiau nemenką galvos skausmą sukėlusia problema – Savanorių prospekto, kur įsikūręs LASS Kauno filialas, tvarkymo projektu.

Smagu, kad atnaujina, bet kažkur tarytum prasilenkia.

R. Girnienė

„Sužinojom, kad šalia mūsų visiškai panaikinamas automobilių sustojimas. Numatyta, kad bus žalia veja. Tai centras, į kurį neregiai, silpnaregiai eina nuo ryto iki vakaro – daug žmonių, vyksta veiklos, teikiamos paslaugos ir sugalvok tu man panaikinti automobilių sustojimo vietą, tai kaip žmonėms atvažiuoti taksi, kaip šeimos nariams juos atvežti. Paprastai išlipi, pasiimi lazdelę ir lengvai ateini, o nusprendė naikinti“, – kalbėjo pašnekovė, ir pabrėžė, kad susipažinusi su planais bendruomenė kreipėsi į savivaldybę ir problema buvo išspręsta – automobiliai čia sustoti galės. Vis dėlto, anot jos, tai parodo, kad bendradarbiavimo trūksta.

„Tai ačiū Dievui, kad jie atsižvelgė ir pakeis, padarys mums tris vietas. Suprantat, smagu, kad atnaujina, bet kažkur tarytum prasilenkia“, – svarstė R. Girnienė.

Sprendimo tikisi dar šiemet: „Šioje srityje yra visiškas chaosas“

LRT GIRDI kalbintas Paulius Kalvelis, asociacijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga vadovas, patvirtino, kad skirtingi garsiniai šviesoforų signalai – kasdienė problema, su kuria tenka susidurti ne vienam. Jo teigimu, bėda ta, kad nėra aiškiai reglamentuota, kokį garsinį signalą šviesoforai turėtų skleisti, tad kiekvienoje savivaldybėje, o kartais ir tame pačiame mieste, priimami skirtingi techniniai sprendimai. Vien Vilniuje, pasakojo jis, šviesoforai skleidžia mažiausiai 5 skirtingus garsus.

„Gyvenant savo aplinkoje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose, galima priprasti prie tų ypatumų, viskas daugmaž yra tvarkoje, bet kai pradedi keliauti tarp miestų, supranti, kad šioje srityje yra visiškas chaosas“, – sakė P. Kalvelis.

Anot jo, LASS jau kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kuri problemą pripažino ir ėmėsi spręsti. LRT GIRDI pašnekovo teigimu, sudaryta darbo grupė, šviesoforų statymo taisykles ruošiamasi keisti.

„Tikimės, kad per šiuos metus turėsime naują ministro įsakymu patvirtintą šviesoforų įrengimo taisyklių redakciją, kurioje bus aiškiai išdėstyta, kokie turi būti garsai, kaip skleidžiami ir panašiai. Visoms savivaldybėms, visiems miesteliams, net neabejoju, bus paprasčiau įrengti tuos šviesoforus remiantis taisyklėmis ir baigsis interpretacijos, kurios kartais mus priveda prie įvykių, kurie žmonėms baigiasi, deja, nelabai gerai“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Vis dėlto, pastebėjo P. Kalvelis, pokyčiai nors ir reikšmingi, labai greitai neįvyks. Tikėtina, svarstė jis, kad reglamentas bus taikomas tik naujai įrengiamiems šviesoforams, o tai reiškia, kad senieji ir toliau veiks.

„Kiek metų reikės, kol bus pakeisti visi šviesoforai, sunku pasakyti, bet tai didelis žingsnis dėl mūsų bendruomenės narių saugumo ir savarankiško judėjimo mieste“, – LRT GIRDI sakė jis.

Kaune garsinius signalus planuojama suvienodinti

Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius LRT GIRDI paaiškino, kad Statybos techniniame reglamente nurodyta, kaip perėjos turėtų būti pritaikytos regėjimo negalią turintiems žmonėms. Anot jo, šių reikalavimų laikomasi, taip pat atsižvelgiama į negalią turinčių žmonių bendruomenių lūkesčius, pastebėjimus, išsakytus papildomus prašymus.

„Šiuo metu daugiau nei pusė visų Kauno mieste esančių šviesoforų pritaikyti regėjimo negalią turintiems žmonėms ir skleidžia garsinius signalus. Šių metų planuose numatyta atnaujinti visas sankryžas, kuriose tai leidžia galimybės“, – teigė jis ir patvirtino, kad ne visuose senuose šviesoforuose galima įrengti garsinius signalus.

„Norima, kad visose šviesoforo reguliuojamose sankryžose ir pėsčiųjų perėjose būtų įrengti garsiniai signalai. Mieste turime vietų, kur įrengtos senos šviesoforų valdymo sistemos, tačiau jų skaičius nėra didelis ir jie kiekvienais metais atnaujinami. Įdiegti garsinius signalus pradėta nuo centrinių miesto gatvių, kuriose pastebimas didžiausias žmonių judėjimas, tankiausiai apgyvendintų vietovių, sankryžų, esančių šalia sveikatos ir švietimo įstaigų, parduotuvių“, – kalbėjo jis.

M. Matusevičiaus teigimu, šiuo metu nėra konkrečių garsų reglamentavimo taisyklių, „todėl įrengiant garsinius signalus buvo tariamasi su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis dėl jų tinkamumo.“ LRT GIRDI jis taip pat sakė, kad Kaune planuojama suvienodinti visų, net ir anksčiau įrengtų šviesoforų garsinius signalus.

„Galbūt tai bus gerasis pavyzdys ir kitiems miestams“, – kalbėjo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Žada pokyčius, bet jie bus taikomi tik naujiems šviesoforams

Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Vytautas Kalpokas LRT GIRDI priminė, kad Lietuvoje šviesoforai su garsiniais signalais regos negalią turintiems žmonėms naudojami jau apie 30 metų. Jo teigimu, senųjų šviesoforų garsiniai signalai buvo panašūs, todėl nebuvo poreikio juos teisiškai reglamentuoti.

„Tačiau, laikui bėgant, eismo reguliavimo įranga tobulėjo – atnaujinant kelių šviesoforus pradėtos naudoti naujos technologijos ir skirtingas garsų reguliavimas, todėl atsirado skleidžiamų signalų skirtumų. Nesant teisinio reglamentavimo, savivaldybės savo teritorijose šviesoforus su garsiniais signalais įrengia savo nuožiūra, pagal savo galimybes“, – sakė jis.

Pavyzdžiui, Vilniuje pastaruoju metu įrengiami šviesoforai su naujos kartos garsiniais signalais, kurie automatiškai pasigarsina ir pasitildo, kai kinta triukšmo lygis sankryžoje, todėl yra patogesni žmonėms su regėjimo negalia, tačiau iš kitur atvykusiems – neįprasti, kalbėjo V. Kalpokas.

„Atsižvelgdama į LASS pasiūlymą, Susisiekimo ministerija šiuo klausimu bendradarbiauja su LASS ir savivaldybėmis ir planuoja reglamentuoti kelių šviesoforų garsinius signalus. Šių metų pradžioje ministerija kartu su LASS ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovais aptarė kelių šviesoforų naujoves, savivaldybės atstovai pristatė Vilniuje diegiamus naujos kartos šviesoforų garsinius signalus“, – LRT GIRDI sakė pašnekovas.

Pasak jo, ministerija renka informaciją, sistemina pasiūlymus ir planuoja Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse nustatyti reikalavimus dėl kelių šviesoforų garsinių signalų, kurie galiotų visoje Lietuvoje. Laikytis nustatytų reikalavimų bus privaloma įrengiant naujus šviesoforus.

„Dėl esamų šviesoforų garsinių signalų atnaujinimo pagal galimybes spręs pačios savivaldybės“, – nurodė jis.