Degalai Lietuvoje brangs – parlamentarai pritarė akcizų didinimui ir lengvatų naikinimui

Seimo narių sprendimu, degalai šalyje turėtų brangti. Parlamentarai antradienį pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriuo siūlyta atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų bei nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims. Šiuo atveju į taikomus tarifus buvo įtraukta anglies dvideginio (CO2) dedamoji.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui prie akcizų tarifų nuo 2025-ųjų skaičiuoti anglies dvideginio dedamąją. Pastaroji bus taikoma benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms.

Tūkstančiui litrų benzino minėtas mokestis 2025 m. siektų 24 eurus ir kasmet po tiek pat didėtų, kol 2030-aisiaisi siektų 144 eurus. Akmens angliai iš pradžių siektų 21,8 euro, bet kasmet iki 2030-ųjų didėjant pasiektų 130,8 euro, o šildymui skirtoms durpėms – atitinkamai 16,6 ir 99,6 euro už toną.

Seimas taip pat pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų bei žaliajam ir šildymui skirtam raudonajam dyzelinui nustatyti vienodus akcizus – 60 eurų už tūkstantį litų. Raudonajam gazoliui, arba buitiniam krosnių kurui, dabar taikomas 21,14 euro už tūkstantį litrų akcizas.

Minėtomis pataisomis iš esmės dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu antradienio rytą buvo sprendžiama ir dėl „laisviečio“ Kasparo Adomaičio siūlymo, kad vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalies ne mažiau kaip 0,2 proc. nuo 2022 m. sudarytų pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių, o nuo 2030 m. ne mažiau kaip 3,5 proc. sudarytų pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Tačiau posėdžio metu išklausęs aplinkos ministro Simono Gentvilo argumentus, K. Adomaitis siūlymą atsiėmė. Aplinkos ministras S. Gentvilas posėdyje tikino, kad pataisai pritartų, bet tokio sprendimo be diskusijos priimti negalima.

„Jeigu žiūrėti iš CO2 arba biodegalų prioritetų skalės, galėtume mąstyti apie pritarimą pasiūlymui, bet jis iš esmės perskirto rinką ir motyvaciją maišyti pirmos ir antros kartos biodegalus“, – komiteto posėdyje antradienį teigė ministras.

Pasak jo, toks siūlymas gali reikšmingai paveikti vietos gamintojus.

„Logikos pasiūlyme yra, bet šiandien mes Europoje susiduriame su antros kartos biodegalų importu, tai yra pažangieji biodegalai iš trečiųjų valstybių: Kinijos, Indonezijos, kartais ir iš Ukrainos. Ir yra didelės prielaidos, kad jie yra tie patys pirmosios kartos biodegalai, tik su dokumentais, kurie liudija, kad čia yra atliekos“, – tvirtino ministras.

S. Gentvilo teigimu, Europos biodegalų gamintojai yra kur kas labiau kontroliuojami, o importuojamų antros kartos biodegalų kainos yra beveik susilyginusios su pirmos kartos biodegalų kainomis – tai, ministro teigimu, yra „nelogiška tiek technologiniu, tiek ekonominiu požiūriu“.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas prieš priėmimą teigė manantis, kad dėl padidintų akcizų pabrangus prekėms žmonės dažniau vyks apsipirkti į užsienį, o tai vėlgi reikštų neigiamas pasekmes Lietuvai.

„Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai įtakos Lietuvos piliečius ir šalies ekonomiką? Jau dabar mes esame savotiški lyderiai tarp kaimyninių šalių kainų politikoje ir jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų“, – kalbėjo A. Gedvilas.

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius antrino, jog priimtos pataisos gali pakenkti šalies konkurencingumui.

„Akcizų įstatymu tarifų didinimas anksčiau buvo daromas atsižvelgiant į akcizų tarifų dydžius tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nes mūsų šalis yra tranzitinė, ir jeigu tik Lietuvoje akcizų tarifų dydžiai būdavo didesni, tai mums palikdavo pravažiuojantis transportas CO2, o kurą pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje“ – aiškino parlamentaras.

A. Butkevičius taip pat nuogąstavo, kad padidinus mokesčius išaugusios sąnaudos gali būti perkeltos į prekių ir paslaugų kainą bei didinti infliaciją.

Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad pakeitimams pritaria, jie yra reikalingi.

„Akcizams pritarsime ir ką daryti, žmonės dažniausiai yra nelaimingi, tačiau vis dėlto, kaip sakoma, reikia ir ne pats pagrindinis dalykas yra lyginimas, konkurencingesni ar nekonkurencingesni tapsime. Tai tokie dalykai, kuriuos valstybė turi, nori – nenori, imti ir spręsti“, – prieš balsavimą Seime teigė ji.

Aplinkos ministras S. Gentvilas Seime teigė, kad Lietuva už importuojamą iškastinį kurą ir elektrą kasmet sumoka apie 6 mlrd. eurų: „Lietuva vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro. Šiandien mes transformuojamės“.

Pasak jo, gyventojai gali gauti valstybės paramą ir įsirengti saulės jėgaines, įsigyti šilumos siurblius, pasikeisti senus šildymo katilus.

„Parama prieinama ir viešajam, ir privačiam sektoriui, tai Lietuva yra pasiruošusi transformacijai“, – pabrėžė S. Gentvilas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad didesni akcizai skatins transformuotis į mažiau taršesnius procesus.

„Į žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – tvirtino M. Lingė.

Jis siūlė neignoruoti fakto, kad dėl prasto oro kasmet miršta daugiau žmonių.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad taršaus kuro apmokestinimas turėtų pagerinti aplinkos taršos situaciją, ypač transporte, kur CO2 emisijų išmetimai nuo 2005 metų auga.

„Ne paslaptis, Lietuvoje ilgą laiką mokesčių sistema buvo tokia, kad ji skatino taršesnį kurą, todėl, kad dyzelio akcizai visada būdavo mažesni, dėl to turime automobilių parko dyzelizaciją, turime kietųjų dalelių atmosferoje daugiau nei norėtume turėti, ir tas CO2 elementas leidžia sukurti mokestines paskatas šalia paskatų, kurios yra, tarkime, elektromobiliams įsigyti, atnaujinti parką ir panašiai. Čia yra kompleksas priemonių, kur akcizas yra viena iš dalių“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra tvirtinęs, kad nors svarbu valstybei įgyvendinti prioritetus susijusius su klimato neutralumo tikslais ir išmetamų dujų mažinimu transporto sektoriuje, tačiau akcizų didinimo tik kaip biudžeto didinimo priemonės, šalies vadovas Gitanas Nausėda turbūt nepalaikytų.

Europos Sąjungai Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas 21 proc. palyginti su 2005-ųjų rodikliais.

Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė.