Dažniausios klaidos finansinių iššūkių metu: blogiausia – kraštutinumai

Iššūkių šalies ekonomikai ir gyventojų piniginėms netrūksta – paskutinį praėjusių metų ketvirtį ekonomika sumenko 1,7 proc., prognozės šių metų pradžiai taip pat ne optimistinės, paskolų palūkanos, maisto ir kitos kainos auga sparčiau nei atlyginimai. Gyventojai tokiu metu elgiasi skirtingai – vieni apsimeta, kad niekas nevyksta ir nieko nekeičia, kiti išsigąsta ir suveržia visus įmanomus diržus, tačiau nė vienas iš šių kraštutinumų nėra teisingas, rašoma „Compensa Vienna Insurance Group“.

Kokių klaidų finansinių iššūkių metu reikėtų vengti, dalijasi Ekonomikos ir verslumo mokytojų asociacijos prezidentė Daiva Strielkūnienė ir „Compensa Vienna Insurance Group“ Pardavimų departamento vadovas Dainius Baltinas.

Klaida: netaupyti ar stabdyti taupymą

Susidūrus su finansiniais sunkumais, svarbu peržiūrėti pajamas ir išlaidas, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų. Tiesa, gyventojų suvokimas, kokios išlaidos yra būtinosios, o kokios – ne, gali būti klaidingas. Viena dažniausių klaidų – tai netaupyti ar stabdyti taupymą, laikant tai nebūtinosiomis išlaidomis.

„Taupymas – tai sistemingas dalies pajamų atidėjimas. Taupymo sąskaita dengti padidėjusių mėnesio išlaidų negalima, jos turi turėti konkretų tikslą ir apibrėžtą laikotarpį jam pasiekti. Pirmiausia reikia peržiūrėti būtent tas išlaidas, kurių atsisakymas neturės įtakos saugumui ir stabilumui“, – pabrėžia D. Strielkūnienė.

Pasak finansų ekspertės, maistas, higiena, sveikatos priežiūra – būtinosios išlaidos, tačiau būtent tarp jų dažnai pakliūva tokių, kurių tikrai galime atsisakyti, tačiau toliau perkame iš įpročio ar užvaldžius emocijoms. Taigi, pirkinius reikėtų pradėti planuoti, o pinigus taupymui atidėti ne iš to, „kas lieka“ mėnesio pabaigoje, o atvirkščiai – vos gavus pajamas tam skirti 10-20 proc. ar bent jau kokią nors, kad ir mažesnę dalį.

Klaida: numoti ranka į rizikas

Prie būtinųjų išlaidų kalbinti ekspertai priskiria ir draudimo, įskaitant atsidėjimo senatvei, išlaidas. „Esame linkę gyventi šia diena, tikėtis geriausio, emociškai kur kas sunkiau atsisakyti, pavyzdžiui, atostogų. Tačiau draudimas yra būtinosios išlaidos, kurios padeda apsisaugoti nuo rizikų, suteikia stabilumo. Žinoma, susidūrus su finansiniais iššūkiais, pirmiausia reikia pasirūpinti svarbiausių dalykų – asmens, būsto, automobilio, kito turto, sveikatos – saugumu“, – sako D. Baltinas.

Tiesa, skirtingose šalyse finansinis raštingumas ir suvokimas, kas yra būtinosios išlaidos, nuo kokių rizikų svarbu draustis, skiriasi. D. Baltinas atkreipia dėmesį, kad daugelyje Vakarų valstybių – Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje – draudimas matomas kaip priemonė apsisaugoti nuo grėsmių, todėl jo sąskaita net ir finansinių iššūkių metu nėra taupoma, o atvirkščiai – stengiamasi papildomai įvertinti esamas rizikas ir galimybes nuo jų apsisaugoti. 2021 m. duomenimis, Austrijoje išdraustumas yra beveik 5,6 karto didesnis nei Lietuvoje, panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje.

„Finansinių iššūkiu metu rizikos patirti vieną ar kitą įvykį ne sumažėja, o kaip tik tokiu metu stebime augantį įvykių, žalų skaičių, taigi, naudojimasis draudimo apsaugomis auga. Šiuo metu gyventojai yra aktyvesni lygindami skirtingus variantus, daliai jų aktualesnė tampa kaina. Kadangi kiekvieno situacija individuali, labai svarbu objektyviai įvertinti poreikius ir rizikas“, – pataria D. Baltinas.

Klaida: remtis tik asmenine patirtimi

Draudimo ekspertas pastebi, kad dalis gyventojų daro klaidą, remdamiesi tik savo asmenine ar pažįstamų patirtimi, pavyzdžiui, jei penkerius metus draudžiant būstą neįvyko jokių įvykių, didelė klaida padaryti išvadą, kad gali būti ramus ir šeštaisiais metais draudimą stabdyti. Draudimo paslaugos padeda užtikrinti saugumą ir stabilumą, todėl svarbiausias kriterijus turi būti asmeninės situacijos vertinimas numatant, kurios sritys konkrečiam asmeniui yra pažeidžiamiausios, kurios gali būti suvaldomos savarankiškai, o kurios gali turėti kritinių pasekmių ir tapti finansiškai nepakeliamos be išorinės pagalbos.

„Ilgą laiką, kol visi sektoriai nejuto tokios beprecedentės infliacijos pasekmių bei laikantis žemoms draudimo įmokoms, dauguma klientų buvo įpratę įsigyti kuo platesnes, visų rizikų draudimo paslaugas, būti apsisaugojus net nuo smulkiausių, dažniau pasitaikančių bet tuo pačiu ir palyginus nereikšmingų nuostolių. Dabar, smogus infliacijos bangai ir esant ribotoms finansinėms galimybėms, geriau rinktis siauresnės apsaugos draudimą, pavyzdžiui taikant didesnes, bet finansiškai pakeliamas išskaitas, atsisakyti ne pačių būtiniausių rizikų, kurios dažnai yra daugiau komforto, nei būtinumo dalykas, pavyzdžiui, pakaitinio automobilio po eismo įvykio paslauga, jeigu šeimoje naudojamasi keliomis transporto priemonėmis ir tikrai yra galimybė remonto laikotarpiu pasidalinti vienu automobiliu“, – komentuoja D. Baltinas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad toks draudimas mažins draudimo įmoką, leis taupyti, bet kartu saugos nuo tikrai reikšmingų ir pačių jautriausių įvykių, kuriems įvykus, nereikėtų dar labiau įklimpti finansinėse problemose, kai patirtų nuostolių sumos tampa nepakeliamos ir / arba jų sprendimas negali būti atidėtas geresniems laikams. Juk negalima lyginti situacijų, kai reikia perdažyti nežymiai įbrėžtas automobilio dureles su užlietu butu, dėl to išmirkusiais baldais bei perdegusia buitine technika.

Taip pat D. Baltinas atkreipia dėmesį, kad draudimo atsisakymas gali lemti kitą kritinę klaidą – nelaimingų atsitikimų metu atsiradusią žalą bandyti kompensuoti kreipiantis į greitųjų kreditų bendroves.

Klaida: neperžiūrėti įsipareigojimų

Finansiniai įsipareigojimai, pasak D. Strielkūnienės, visais atvejais yra būtinosios išlaidos. Tiesa, susidūrus su finansiniais iššūkiais ir norint juos išspręsti, reikia peržiūrėti ir turimus įsipareigojimus, periodinius mokėjimus, taip pat svarbu neprisiimti naujų, kurių laikytis būtų sudėtinga.

„Kai auga kainos, didėja turimų paskolų palūkanos, o atlyginimas nekyla, nieko nedarant galima atsidurti padėtyje, kai nebepavyks nei padengti būtinųjų išlaidų, nei taupyti. Susidūrus su finansiniais sunkumais, svarbu būti aktyviais – laiku peržiūrėti įsipareigojimus, kreiptis į banką, galbūt atidėti įmokas, įvertinti refinansavimo galimybes, o gal ir atsisakyti nebūtinų lizingo pirkinių, prenumeratų ar kitų periodinių pirkinių“, – ragino D. Strielkūnienė.