Daug laiko sėdite? Nustebsite sužinoję, kokios trukmės mankšta neutralizuoja neigiamą sėdėjimo poveikį sveikatai

Visi žinome, kad ilgas sėdėjimas nėra gerai ir kenkia sveikatai. Tačiau, ar žinote, kiek reikia mankštintis, norint atsverti neigiamą sėdimo gyvenimo būdo poveikį sveikatai? Tyrimai parodė netikėtą rezultatą, rašo „Science Alert“.

Mokslininkų teigimu, iki 40 minučių „vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo“ kiekvieną dieną turėtų pakakti, norint neutralizuoti 10 valandų ramaus sėdėjimo, nors bet koks pratimas ar net atsistojimas nuo kėdės ar lovos jau yra sveikintinas.

Šie skaičiai grindžiami 2020 m. paskelbta metaanalize, apžvelgiančia devynis ankstesnius tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo 44 370 žmonių iš keturių skirtingų šalių, nešiojusių tam tikrus fizinio aktyvumo fiksavimo įrenginius. Tyrimas parodė, kad sėdimą gyvenimo būdą propaguojančių tyrimo dalyvių mirties rizika padidėdavo, vos tik sutrumpėdavo laikas, praleistas užsiimant vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla.

„Aktyviems asmenims, kasdien skiriantiems apie 30–40 minučių vidutiniam ar intensyviam fiziniam aktyvumui, ryšys tarp ilgo sėdėjimo ir mirties rizikos beveik nesiskiria nuo tų, kurie kur kas mažiau laiko praleidžia sėdėdami“, – savo darbe aiškina mokslininkai.

Kitaip tariant, įterpus į dienotvarkę pakankamai intensyvios fizinės veiklos (pavyzdžiui: važiavimą dviračiu, greitą ėjimą ar sodininkystę) galima sumažinti ankstyvos mirties riziką iki tokio lygio, koks yra fiksuojamas tarp ne sėdimą gyvenimo būdą propaguojančių žmonių, – šią sąsają leidžia įžvelgti sukaupti kelių šimtų tūkstančių žmonių duomenys.

Nors tokios metaanalizės visada reikalauja sudėtingo atskirų tyrimų su skirtingais savanoriais, terminais ir sąlygomis palyginimo, šis konkretus tyrimas išsiskiria tuo, kad yra grįstas objektyviais nešiojamų prietaisų duomenimis, o ne pačių dalyvių pateikta informacija.

Tuo metu, kai buvo paskelbtas tyrimas, pasirodė ir Pasaulio sveikatos organizacijos išleistos 2020 m. visuotinės fizinio aktyvumo ir sėdimo elgesio gairės, kurias parengė 40 mokslininkų iš šešių žemynų.

„Kaip pabrėžiama šiose gairėse, bet koks fizinis aktyvumas yra svarbus ir bet koks jo kiekis yra geriau nei jokio, – sako fizinį aktyvumą ir gyventojų sveikatą tyrinėjantis mokslininkas iš Sidnėjaus universiteto Emmanuelis Stamatakis. – Mes vis dar galime apsaugoti savo sveikatą ir kompensuoti žalingą fizinio neaktyvumo poveikį.“

Fizinio aktyvumo stebėjimo prietaisų rodmenimis grįsti tyrimai iš esmės atitinka 2020 m. PSO gaires, kuriose rekomenduojama 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo kiekvieną savaitę, kad būtų išvengta neigiamo ilgo sėdėjimo poveikio sveikatai.

Lipimas laiptais, užuot važiavus liftu, žaidimas su vaikais ir augintiniais, joga ar šokiai, namų ruošos darbai, vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu yra tik keletas iš daugelio aktyvumą padedančių palaikyti veiklų ir jei nepavyksta iš karto joms skirti 30–40 minučių, tyrėjai siūlo pradėti nuo mažiau ir palaipsniui didinti.

Teikti rekomendacijas skirtingo amžiaus ir kūno sudėjimo žmonėms yra sudėtinga, nors 40 minučių trukmės fizinė veikla atitinka ir ankstesnių tyrimų išvadas. Kai bus paskelbta daugiau duomenų, bus aiškiau, kaip išlikti sveikiems, net jei tenka ilgas valandas leisti prie darbo stalo.

„Nors naujosios gairės atspindi naujausius tyrimų duomenis, mūsų žiniose vis dar yra spragų, – prisipažįsta E. Stamatakis. – Pavyzdžiui, iki šiol nepavyko išsiaiškinti, kur yra „per ilgo sėdėjimo“ riba. Tačiau tai yra sparčiai besivystanti tyrimų sritis ir tikimės, kad po kelerių metų turėsime atsakymą ir į šį klausimą.“ Ir tyrimas, ir PSO gairės buvo paskelbtos leidinyje „British Journal of Sports Medicine“.