Prieš 1 metus
58
Estetikos chirurgas Darius Radzevičius neslepia – plastinė chirurgija Lietuvoje dabar išgyvena bumą. Pasak specialisto, tai lemia ir išaugusios žmonių finansinės galimybės, ir saugesnės operacijos, ir grožio procedūrų populiarinimas socialiniuose tinkluose. Visgi, kaip LRT RADIJUI sako chirurgas, tam tikrų stigmų dar yra užsilikę – pavyzdžiui, atsiranda teigiančių, jog plastinių operacijų vyrai darytis neturėtų.
Plastinė chirurgija – daugiau nei krūtys ir lūpos
„Anksčiau, kai pasidarydavai plastinę operaciją, sakydavo: negi esi kažkokia žvaigždė, kam tau to reikia, kam tu tai darai? Dabar tai pasikeitę iš tikrųjų. Tai nėra žvaigždžių operacijos, o visų žmonių, tam, kad žmogus geriau jaustųsi. (...) Tai kažkuria prasme tampa norma“, – sako estetikos chirurgas D. Radzevičius.
Vis dėlto, nors plastinių operacijų šalyje kasmet daugėja, kaip pastebi vyras, neretai visuomenėje plati plastinės chirurgijos sfera yra siejama su vos keliomis konkrečiomis procedūromis ir specifiniais įvaizdžiais, kaip atrodo šiomis paslaugomis pasinaudojęs žmogus.
„Manoma, kad plastinė chirurgija yra tiktai krūtų didinimas arba ančiuko lūpų darymas. Buvo toks periodas, kai tik apie tai buvo šnekama, ir jeigu būdavo kažkokia laida, tai greičiausiai būdavo pakviestos tos kelios „žvaigždės“, kurios pasididino krūtis ir lūpas. Manau, kad tai yra plastinės chirurgijos stigmatizavimas ir suvulgarinimas.
Visgi plastinė chirurgija didžiąja dalimi yra ne merginos, kurios turi puikias krūtis, o nori turėti jas dar didesnes, ir ne tos merginos, kurios turi puikias lūpas, o pasidaro ančiuko lūpas. Plastinė chirurgija didžiąja dalimi yra tam tikrų realių problemų sprendimas“, – LRT RADIJUI tvirtina D. Radzevičius.
Kaip aiškina pašnekovas, jo darbo praktikoje krūtų operacijos – tiek jų didinimas, tiek mažinimas – sudaro vos 25 proc. atvejų. Likusią dalį atvejų po lygiai pasidalina senstančio veido korekcija (veido patempimai ir vokų plastika), nosies ir pilvo plastikos operacijos.
Estetikos chirurgas sako pastebintis, jog šiuo metu šalyje vis populiaresnės darosi ir mažiau tradicinės plastinės chirurgijos operacijos – braziliškas sėdmenų pakėlimas, varpos didinimas, lytinių lūpų korekcija ar plaukų persodinimas. Visgi jis pats tokių operacijų sako niekada nedarantis – juk visko vienas specialistas operuoti negali, o jo spektras ir taip jau gana platus.
Ką operuos, atsirenka kruopščiai
LRT RADIJO kalbintas estetikos chirurgas juokiasi, jog neretai savo garsiai reiškiamu požiūriu į grožį ir nenoru imtis radikalesnių operacijų jis atbaido kai kuriuos, ypač jaunesnius, savo klientus.
„Mano filosofija yra paprasta, aš laikausi paprasčiausio chirurgijos principo – nepakenk. Aš nemanau, kad reikia stipriai rizikuoti žmogaus sveikata, o kartais ir gyvybe, ir atlikti, kaip sakau, kosmines operacijas. (...) Nemanau, kad aš turiu padaryti viską, ko pacientė pageidauja. Jeigu ji pageidaus būti panaši į katę – aš tikrai neoperuosiu jos. Jeigu ji pageidaus, kad jos veidas būtų neestetiškai išpūstas – aš to gyvenime nedarysiu. (...) Aš darau pacientėms tai, ką aš daryčiau savo dukrai arba žmonai“, – pabrėžia D. Radzevičius.
Specialistas aiškina, jog konsultacijų metu jis stengiasi perprasti, dėl kokių priežasčių pacientas nori vienokios ar kitokios procedūros, ir turi susidaręs sąrašą kriterijų, pagal kuriuos atsirenka, kurių pacientų neoperuoti.
„Galbūt pagrindinis kriterijus yra bandyti išsiaiškinti, ar tas žmogus neturi taip vadinamo dismorfofobinio sindromo, t.y., ar jis nėra žmogus, kuris visada bus nepatenkintas savo išvaizda, kad ir ką bedarytų. Klasikinis pavyzdys yra Michaelas Jacksonas – jis visuomet buvo nepatenkintas savo išvaizda, nosimi. Tokių pacientų aš neturėčiau operuoti, (...) jiems reikalinga visiškai kita pagalba.
Yra pacientų, kur tu matai, kad dėl tam tikrų jų savybių, dėl tam tikro jų smulkmeniškumo tau bus turbūt sunku su jais po operacijos. Sakykime, ateina pacientė, kuriai nepatinka jos nosis, ir ji atneša tau penkis brėžinius jos veido proporcijų – nubrėžti kampai, kaip turėtų būti, ką aš turėčiau padaryti. Ar aš tą galiu padaryti – galbūt, bet klausimas, (...) ar nebus problemos su ta paciente po operacijos“, – LRT RADIJUI sako chirurgas.
Atsisako D. Radzevičius operuoti ir tokius, kurie pasikeisti nori skatinami savo partnerių. „Ateina pacientė su vyru, kuriam nori patikti, o tam vyrui greičiausiai tai visiškai nebesvarbu, kadangi jis turbūt tiesiog nebemyli jos. Tai ar yra prasmė man operuoti tą pacientę, kuri tai daro dėl jo? Jeigu santuoka subyrės, tai greičiausiai būsiu kaltas aš, kadangi kažką blogai padariau, nes vyras vis tiek bus nepatenkintas savo ponia, kurios nebemyli“, – neslepia pašnekovas.
Keičiasi vyrų požiūris į savo išvaizdą
Plastikos chirurgas LRT RADIJUI tikina pastebintis, jog jaunesnių ir vyresnių kartų pacientų lūkesčiai labai skiriasi: vyresni žmonės dažniausiai nori atrodyti jauniau, o jaunesni, jo akimis ir taip atrodantys puikiai, nori atrodyti tobulai.
„Aš turiu ne vieną pacientą vyrą, kuriam yra 35–38 metai, jis ateina į mano konsultaciją ir sako: aš lankausi pas savo kosmetologę ir žinau, kad man reikėtų suleisti 1 mililitrą hialurono rūgšties į šitą vietą, botulino man reikėtų čia ir čia. Be jokios abejonės, kai pirmieji tokie pacientai buvo, aš buvau tokiame lengvame šoke, galvojau, kas čia vyksta. Bet tu analizuoji literatūrą ir matai, kad tai yra jaunosios kartos ypatumas“, – teigia D. Radzevičius.
Specialisto tikinimu, žmonės, atėję į jo konsultacijas, tą tobulą išvaizdą supranta gana panašiai. Anot chirurgo, vyrai paprastai siekia atrodyti kuo vyriškiau, o tai siejama su labiau išreikštu apatiniu žandikauliu, tam tikro dydžio ir formos nosimi, ne per ryškiomis raukšlėmis. Moterys savo ruožtu nori atrodyti jaunai ir seksualiai – tai siejama su didesnėmis lūpomis, išryškintais skruostikauliais ir tam tikra antakių padėtimi.
Nors pastaraisiais metais pas chirurgą D. Radzevičių apsilanko vis daugiau vyrų, šiuo metu jie sudaro tik 10 proc. visų pacientų. LRT RADIJO pašnekovas įsitikinęs, jog tai lemia dar nuo sovietmečio gajus požiūris, jog vyrai neturėtų savo išvaizda rūpintis taip uoliai, kaip moterys. Chirurgas džiaugiasi pastebintis, jog su jaunąja karta toks mąstymas pamažu pradeda nykti.
„Galbūt dar nuo sovietmečio yra toks šleifas, kad vyrą randai puošia, vyras gali turėti ir specifinį prakaito kvapą, vyras gali ir bet kaip rengtis. (...) Visgi mes jau esame normali Vakarų valstybė: vyrai naudoja dezodorantą ir kremą po skutimosi, tepasi kremus nuo ultravioleto, sportuoja, dėvi gražius rūbus, lankosi kirpyklose, o ne patys kerpasi, augina barzdas, kurias puoselėja, vėliau pradeda dažyti plaukus, depiliuojasi pažastis.
Tai yra natūralus procesas ir tiesiog su tam tikru laiku vyrai pamato, kad kažkoks veido ar kūno defektas jiems maišo. Tai jeigu jiems maišo pasmukę vokai, tai kodėl gi tų vokų per 20 minučių nepakoreguoti ir vėl būti su jaunomis gražiomis akimis? Jeigu tu esi numetęs nemažai svorio (...) ir tau pilvo apačioje kabo odos prijuostė, kodėl gi jos nepanaikinti? (...) Vyrai palaipsniui į visa tai žiūri kiek kitomis akimis, negu žiūrėjo mūsų tėvai ar seneliai“, – dėsto D. Radzevičius.
Paklaustas, kaip grožio chirurgija bendrauja su „Body positive“ („Pozityvus požiūris į kūną“) judėjimu, skatinančiu nesivaikyti tobulybės ir pamilti savo trūkumus, LRT RADIJUI specialistas sako – sutarimą pavyksta rasti nesunkiai.
„Tai yra kiekvieno žmogaus asmeninis požiūris, ar jam to reikia, ar jam to nereikia. Jeigu žmogus nori vaikščioti toks, koks jis yra, tai yra jo pasirinkimo teisė. (...) Bet jeigu jums tai yra įdomu, jeigu jums norisi kažką keisti, kažką daryti, tai aš visuomet galiu padėti. Bet aš gyvenime niekam neperšu plastinių operacijų, kažkokio grožio kulto“, – teigia D. Radzevičius.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO tinklalaidės „72 atspalviai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
English (US) ·