Dargis apie darbo jėgos trūkumą šalyje: čia kurtis galėtų filipiniečiai, vietnamiečiai, argentiniečiai

Prastėjanti demografinė situacija Lietuvai ateityje atneš vis daugiau iššūkių, todėl turime pradėti galvoti apie kitų šalių gyventojų integravimą Lietuvoje, sako verslininkas Robertas Dargis.

„Lietuva turi švietimo eksporto galimybes. Galime pritraukti trečiųjų šalių studentų į mūsų aukštąsias mokyklas. Mes kalbėjome, kiek universitetai yra pasiruošę jų priimti. Tarkime, dabar universitetai galėtų priimti 15 tūkst. studentų. Jie galėtų čia baigti mokslus ir likti dirbti.

Klausimas, ar mes esame tam pasiruošę? Kokių šalių studentų galėtume pritraukti? Yra šalys kaip Argentina, Venesuela, Vietnamas. Puiki šalis galėtų būti Filipinai, ten ir religija yra panaši. Jie galėtų nesunkiai integruotis“, – pirmadienį renginyje „Kaip stabdysime depopuliaciją?“ kalbėjo R. Dargis.

Vis dėlto jis kelia klausimą, kiek Lietuva yra pasiruošusi priimti asmenis iš kitų šalių ir juos integruoti.

„Ar mes esame tam pasiruošę? Ar turime infrastruktūrą, ar turime parengę kultūrinės integracijos programų? Ar įmonės yra pasiruošusios juos priimti? Kol kas girdėjome dviprasmiškų pasisakymų. Paslaugų įmonės, bankai, IT bendrovės gali lengvai integruoti tokius žmones, bet ar įmonės, kurios dirba tradicinės pramonės srityje, ypač regionuose, yra pasirengusios kalbėti kita kalba, priimti kitaip kalbančius, suprantančius, juos integruoti, yra didelis klausimas“, – akcentavo verslininkas.

Vienas iš būdų gerinti situaciją darbo rinkoje – ateityje ilginti pensinį amžių, tačiau R. Dargis abejoja, ar tai galėtų būti išeitis.

„Mūsų sveikatos lygis toks, kad dabar vargu ar galima tikėtis, jog septyniasdešimties metų žmogus galėtų stovėti prie konvejerio“, – teigia jis.

Be to, sprendimas ilginti pensinį amžių yra labai nepopuliarus, o jį priimti būtų labai sudėtinga.

„Patys matome, kas darosi Prancūzijoje, kur pabandė prezidentas pensinį amžių prailginti 2 metais. Užteks ten benzino padeginti visus reikalus ir sunku pasakyti, kuo ten viskas gali baigtis, nors aš suprantu ir prezidentą, kad tai yra neišvengiama“, – pažymėjo R. Dargis.

Jis teigia, kad darbo jėgos trūkumas nėra tik verslo problema. Dėl to kenčia šalies ekonomika, valstybinės įstaigos.

„Darbo jėgos problema nėra tik verslo problema. Viešasis sektorius jaučia tą patį. Šiandien norinčiųjų dirbti ministerijose nėra. Pasižiūrėkite, kiek ten tuščių etatų. Jei ir toliau buksuos viešosios tarnybos pertvarka, tai mes susidursime ir jau susiduriame su problemomis, kad sprendimai yra atidėliojami, tai yra stabdys ekonomikai“, – įspėja verslininkas.

Lietuvai, anot R. Dargio, reikia steigti instituciją, kuri spręstų demografines problemas.

„Šiandien šitas klausimas yra numestas Migracijos departamentui. Tačiau, su visa pagarba, jie neturi išteklių valstybės demografinei politikai planuoti. Vyriausybėje turi atsirasti specialus komisaras, su įgaliojimais, kad turėtume planingą politiką. Pavyzdžiui, Vokietija yra įsileidusi per milijoną migrantų. Šiandien jie jau yra paskelbę kas įsileis dar 400 tūkst. kvalifikuotų žmonių, kurie iš karto gauna gyvenimo vizas. Kada negali ilgalaikių bedarbių paversti kvalifikuota darbo jėga, prisitraukimas iš išorės yra sprendimas“, – sako jis.

Nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje gyventojų skaičius pasiekė piką – 3,7 mln. Po to nuosekliai ėmė mažėti. 2012 m. pasiekė 3 mln., o 2023 m. – 2,86 mln.

„Eurostat“ prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – 2 mln.