Darbo kodekse bus pasiūlyta įteisinti kompensacijas iš namų dirbantiems darbuotojams

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Darbo kodekso pataisas, siūlančias numatyti pareigą darbdaviams kompensuoti nuotoliniu būdu dirbančiam darbuotojui jo padidėjusias išlaidas už internetą, elektrą, šildymą ir vandenį.

Kaip numato siūlomas projektas, „jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, kompensuojama ne tik su darbuotojo turimų priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu susijusios išlaidos, bet ir su internetinio ryšio paslaugų, padidėjusiu elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimu susijusios išlaidos. Darbo sutarties šalys gali susitarti ir dėl kitų papildomų kompensacijų“. Kompensacijų dydį ir jų mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustatytų susitarimu.

Į Darbo kodeksą taip pat siūloma įrašyti nuostatą, kad „darbuotojas, jei to nereikalauja darbo pobūdis, turi teisę būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku.“

Pasak projektą inicijavusio Seimo nario, Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio, jei dirbant nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su darbu, jos turi būti atlygintos.

„Nors šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas numato, kad jeigu darbuotojas, dirbdamas nuotoliniu būdu, patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Tačiau esamas teisinis reguliavimas labiau palankus darbdaviams, nes jame nėra išvardyta, dėl kokių patiriamų išlaidų turi būti susitarta ir kompensuota visais atvejais dirbant nuotoliniu būdu. Todėl darbuotojai, dažnai nors ir patiria papildomas išlaidas, jokių kompensacijų negauna“, – teigia A. Stončaitis.

Jo duomenimis, nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą taiko Latvija, Lenkija, Ispanija, Kroatija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir kitos šalys.

Seimo teisininkai abejoja, ar tai skatintų darbdavius tartis dėl nuotolinio darbo

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas kritiškai vertina siūlymą iš namų dirbantiems darbuotojams kompensuoti papildomas interneto, elektros ir kitas išlaidas.

„Neaišku, kaip būtų nustatoma, kad interneto ryšys yra naudojamas konkrečiai darbo reikmėms ir kokios būtų to sąnaudos. Taip pat neaišku, kaip būtų nustatomas elektros energijos, šildymo ir vandens naudojimas darbo reikmėms, taip pat kaip būtų paskaičiuojamas su tuo susijusių išlaidų padidėjimas“,- savo išvadoje pastebi Seimo teisininkai.

Anot jų, pagal Darbo kodeksą dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. „Darbdavys gali netenkinti darbuotojo prašymo, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Todėl svarstytina, ar imperatyvių nuostatų dėl konkrečių išlaidų kompensavimo įtvirtinimas skatintų darbdavius tartis dėl nuotolinio darbo“,- teigiama Teisės departamento išvadoje.

Siūloma Darbo kodekso nuostata dėl darbuotojo teisės būti darbdavio nepasiekiamam ne darbo laiku irgi sulaukė Seimo teisininkų kritikos.

„Darbuotojas turi turėti tokią teisę dirbdamas ne tik nuotoliniu būdu (nuotolinis darbas yra tik darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas), bet ir dirbdamas darbo vietoje“,- sako Teisės departamentas.

Atsižvelgiant į tai, kad teikiamos Darbo kodekso pataisos turėtų įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, Seimo Teisės departamentas siūlo jas derinti su Trišale taryba.