Darbas Jungtinėje Karalystėje, o namai – Lietuvoje: lietuvių specialistus užsienio įmonės vis labiau vilioja dirbti joms nuotoliu

Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad aukštos kvalifikacijos specialistus iš Lietuvos dažnai vilioja Vakarų Europoje veikiančios bendrovės, siūlančios darbą nuotoliniu būdu. Kaip LRT RADIJUI aiškina personalo atrankos bendrovės „PeopleLink“ valdančioji partnerė Jurgita Lemešiūtė, paklausiausi tokiam darbui išlieka IT specialistai, tačiau ši tendencija veržiasi ir į kitas sritis. 

„Šis reiškinys po karantino tik dažnėja – matyt, pamatėme, kad vis daugiau pozicijų ir sričių tas nuotolinis darbas yra įmanomas. IT yra ta sritis, kuri seniai taiko tokį darbo būdą, bet tikrai dažnėja tokių galimybių ir skaitmeninės rinkodaros, analitikos srityse, kur nėra tiesioginio fizinio kontakto su klientu“, – sako J. Lemešiūtė.

Anot ekspertės, nors sričių, kuriose taikomas toks darbo pobūdis, tik daugėja, visur jo pritaikyti dėl tam tikros darbo specifikos nėra įmanoma.

„Visoms profesijoms tikrai neįmanoma pasekti šiuo pavyzdžiu. (...) Tą yra sunkiau padaryti, jeigu pozicija reikalauja darbo su klientais, kažkokio dalyvavimo susitikimuose arba didelio komandinio įsitraukimo, nes vis tik dauguma ekspertų ir vadovų pastebi, kad nuotolinis darbas labai glaudžiam komandiniam darbui ne visą laiką yra parankiausias“, – teigia J. Lemešiūtė.

Pasak bendrovės „PeopleLink“ atstovės, darbo rinkoje trūkstant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, darbdaviai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vis lanksčiau žiūri į fizinę darbuotojo darbo vietą. Vis dėlto žmogui, ketinančiam įsidarbinti tokioje pozicijoje, kur darbas vykdomas tik nuotoliniu būdu, būtina prieš tai apsvarstyti keletą esminių dalykų.

„Darbo nuotoliu specifika labiausiai skiriasi tuo, kad reikia gana stiprios vidinės motyvacijos ar netgi darbo disciplinos, nes tu nedirbi komandoje, šalia tavęs nėra vadovo, tau dažniausiai reikia pačiam planuotis darbo dieną. (...) Daugeliui žmonių iš pradžių tai tikrai būna didelis iššūkis. Tai aš manau, kad verta pagalvoti ir gal net investuoti į savo darbo disciplinos išsiugdymą.

(...) Kitas svarbus dalykas yra atkreipti dėmesį, ar apskritai turiu galimybę ir aplinką dirbti. Labai dažnai nuotoliu dirbantys darbuotojai dirba namuose ir dėl to buvimo namuose visą laiką (...) tikrai labai dažnai darbuotojai pradeda ieškoti kito darbo tam, kad turėtų galimybę dirbti komandoje, turėtų galimybę dirbti biure. Tai tą, matyt, irgi reikėtų įvertinti. Taip, dirbti iš namų kelias dienas per savaitę yra tikrai smagu ir efektyvu, bet kai namuose dirbama visada ir visi tavo kolegos yra kažkur daug toliau, tai tas ne visiems yra priimtina“, – pažymi J. Lemešiūtė.

Be to, kaip pabrėžia specialistė, darbuotojui, besiruošiančiam prisijungti prie užsienio bendrovės, svarbu atsižvelgti ir į galimus kultūrinius skirtumus – skirtingą darbuotojo atsakomybės suvokimą, kitokius santykius su darbdaviu ir panašiai.

LRT RADIJO kalbinta vadovavimo ir lyderystės ekspertė Alisa Miniotaitė savo ruožtu akcentuoja, jog darbdaviai nuotoliniam darbui žmones iš kitų šalių dažniausiai samdo tuomet, kai nesiekia su darbuotoju užmegzti tamprių santykių, jiems reikalinga tik jo darbo jėga.

„Požiūris į darbuotoją organizacijose gali būti trejopas. Pirma, kad darbuotojas yra resursas – tiesiog pasamdžiau, atliko darbus, išsiskyrėme. Antra, darbuotojas yra partneris – kartu kuriame vertę, čia ypač svarbu yra darbas petys į petį. Ir trečia, darbuotojas – kaip daigelis, kuriam išpurenu dirvą, įsodinu ir jis mūsų organizacijoje auga ir klesti.

Toks nuotolinis darbas vis vien žiūri į darbuotoją kaip į resursą, kurį tiesiog pasamdžiau atlikti darbą, ir mes nekuriame kažkokių labai tamprių santykių“ – tvirtina A. Miniotaitė.

Kaip pastebima, darbui nuotoliu užsienio šalyse samdomi ne tik lietuviai. Štai ir Lietuvoje veikiantys verslai, nerasdami pakankamai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, jų dairosi svetur. Nuotolinio įdarbinimo platformos „Deel“ duomenimis, daugiausiai darbuotojų, gyvenančių svetur, bet nuotoliu dirbančių Lietuvoje, sulaukiama iš Baltarusijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Armėnijos.

Paklausta, ar tokia statistika leidžia manyti, jog Lietuva jau gali konkuruoti su kai kuriomis Vakarų Europos šalimis, A. Miniotaitė sako šiuos skaičius vertinanti skeptiškai.

„Na, visų pirma, sunku patikėti, kad tikrai britai ar ispanai taip uoliai darbinasi Lietuvoje. Greičiausiai tai yra lietuviai, išvykę į tas šalis ir užsiregistravę kaip vartotojai tose šalyse – galbūt neįvertinama pilietybė. Kažkaip netikėčiau, kad tikrai taip drąsiai. (...) Atlyginimai Lietuvoje IT sektoriuje yra, sakykime, maždaug 20–30 proc. mažesni negu Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ar Olandijoje. (...) Ar jau tikrai mūsų pasiūlymas yra lygiavertis, tai, manau, kad dar ne, bet tikiu, kad visai netrukus jau ir bus“, – teigia ekspertė.

Jos įsitikinimu, šiuo metu Lietuvos įmones darbui nuotoliniu būdu daugiausiai renkasi tie užsieniečiai, kurių mentalitetas yra panašus į lietuvių, pavyzdžiui, ukrainiečiai ir baltarusiai, taip pat žmonės, kurių užsienio kalbų žinios yra silpnesnės negu būtų reikalaujama Vakarų Europos šalyse.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.