Dar vienu žingsniu arčiau – Seimas linkęs pritarti siūlymui pratęsti PVM lengvatą centralizuotam šildymui

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui dar du šildymo sezonus – iki 2024 m. balandžio pabaigos – taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui. Kad tokia tvarka liktų galioti ir toliau, beliko vos vienas balsavimas.

Už įstatymo pataisas balsavo 111 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų parlamentarų nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai.

Dėl išliekančių aukštų energetikos išteklių kainų, tikėtina, kad aukštos šildymo kainos išliks ir ateityje, todėl siūloma nulinį PVM centralizuotam šildymui iškart taikyti dar dviem šildymo sezonams.

Pasak ministerijos, valstybės biudžetas dėl to per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų.

Per 2023–2024 metų sezoną valstybės biudžetas netektų dar 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį. Galutinė kaina priklausys nuo konkrečių šildymo kainų.

Lengvata būtų taikoma nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023–2024 metų balandžio 30-osios. 9 proc. PVM buvo kompensuojamas ir nuo šių metų sausio 1 dienos iki balandžio 30-osios.

Siūlymą kritikavo

Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės pavaduotoja Rasa Budbergytė Seimo posėdyje kalbėjo, jog taikyti nulinį PVM tik centralizuotam šildymui, kitų gyventojų atžvilgiu nėra sąžininga.

„Tie, kurie gyvena, nesvarbu, ar daugiabučiuose, ar individualiuose namuose, ar kūrenasi suskystintomis dujomis, malkomis ar kitais būdais, jiems [priklauso] tik dalinė kompensacija, kai kompensuojama iš valstybės biudžeto dalis dujų ir elektros kainos. Reiškia, kad kiti piliečiai nėra lygūs prieš įstatymą“, – akcentavo ji.

Neparlamentinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas, Seimo opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis valdančiųjų siūlymą taip pat kritikavo.

„Žmogui, Kristinai, gyvenančiai centralizuotai šildomame bute, per mėnesį kompensuosime 30 eurų, o tuo momentu per mėnesį su atlyginimo indeksacija ji gautų 200 eurų didesnį atlyginimą, tai koks turi būti idiotas ir beširdis politikas, matematikas, kuris nesugeba savo valstybės raidos, kad eina į tokių lengvatų skirstymą“, – skaičiavo jis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys Algirdas Butkevičius teigė, kad įstatymo projektui frakcija pritars, bet pripažino nematantis realios Vyriausybės programos, galinčios duoti konkrečias kryptis kovojant su energetikos krize.

„Aš manau, kad tai turėtų būti visiškai atskira programa, atsiribojant nuo fiskalinės politikos“, – atkreipė dėmesį jis.

Nuomonės išsiskyrė

Opozicija siūlo išplėsti nulinio PVM taikymą ir kitoms energijos rūšims. „Žmonėms sunku susimokėti komunalinius mokesčius, visus, kas susiję su šildymu, elektra, vandeniu ir t.t. Ar tam yra lėšų, paklausime finansų ministrės.

Šiemet PVM surinkta gerokai daugiau nei planuota, daugiau nei 1 mlrd. 200 mln. eurų daugiau, tai tuos pinigus šiandien palikime žmonėms, kuriems labai sunku. Tie sprendimai siūlomi laikinai, ne nuolatos“, – prieš Seimo posėdį kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė laikosi kiek kitokios nuomonės. „Dujų atveju yra dar didesnis skirtumas tarp to, kas nustatyta vartotojams, nes, tarkime, žmonėms, kurie šildosi dujomis, dujų kaina yra 77 centai už kubinį metrą, tuo tarpu rinkos kaina yra didesnė nei 3 eurai. Šį skirtumą šiuo metu kompensuoja valstybė. Nėra tokio PVM, kuris galėtų tokį skirtumą padengti“, – sakė ji.

Tokia pati situacija yra ir su elektros kainomis, teigė premjerė. „Šiandien valstybė kompensuoja vartotojams daugiau nei bet koks egzistuojantis PVM. Vartotojams nustatyta VERT elektros kaina šį pusmetį yra 33 ct/kWH, valstybė kompensuoja 9 ct. <...> Tai yra dvigubai didesnė dalis nei PVM“, – akcentavo ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė ragino Seimo narius nesvarstyti kitų siūlymų, kaip iš biudžeto kompensuoti dalį ar visą PVM už šildymui naudojamą elektrą bei dujas.

„Kaina, kuri yra nustatyta, jei kalbam apie elektrą, – 33 centai už kilovatvalandę – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyta šiam pusmečiui. Realiai ji nebeatitinka rinkos kainos, nes buvo apskaičiuota vertinant prognozes, kurios buvo geresnės nei faktinė didmenos kaina šiuo metu. Jei vertinsime realią kainą rinkoje, šiuo metu ji yra 46 centai, žmonių mokama kaina apribota 24 centais“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Valstybės taikoma kompensacija elektros kainoms yra didesnė už bet kokį pridėtinės vertės mokestį, koks egzistuoja gamtoje, nes kompensuojama nuo realios kainos praktiškai pusė, o nuo kainos, kuri VERT nustatyta, 30 procentų – tai tikrai daugiau už bet kokį PVM“, – pridūrė ji.

Dujų kainos skirtumas tarp vartotojų mokamos ir rinkos kainos, premjerės teigimu, siekia apie keturis kartus.„Labai raginčiau Seimo narius nesvarstyti pasiūlymų, kurie nieko sprendžia, nes problemos mastas visiškai kitoks“, – sakė ji.