Danielė apie pagalbinį apvaisinimą: absurdas, kad 100 Seimo vyrų ir Širinskienė nuspręs, kam Lietuvoje galima turėti vaikų

Laisvės partijos frakcijos narė Morgana Danielė siūlo leisti pagalbinio apvaisinimo būdu vaikų susilaukti vienišoms moterims ir nesusituokusioms nevaisingoms poroms. Tokioms Seime registruojamoms pataisoms „valstietis“ Aurelijus Veryga negaili kritikos. Pasak jo, dirbtinai kurti situacijas, kuomet vaikas auga nepilnoje šeimoje, nėra tikslinga. Be to, kolegės siūlyme jis sako įžvelgiantis ir mėginimų nutiesti kelią vaikų susilaukti tos pačios lyties poroms.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas registruojanti Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė M. Danielė sako, kad šiuo metu galiojantis ribojimas vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis yra spraga šalies įstatyminėje bazėje, „kurią reikia kuo skubiau pataisyti“.

„Lietuva yra maža valstybė, nuolat kalbame apie demografinę krizę, kalbame apie tai, kad reikia skatinti gimstamumą. Ir tuo pat metu dėl tų spragų, esančių įstatymuose, yra segmentas žmonių, kurie vaikų nori susilaukti, jie gali tą padaryti naudodamiesi sveikatos paslaugomis, bet štai įstatymas turi tokį perteklinį ribojimą ir, na, tas kelias yra užkertamas. Tai tokius ribojimus reikia šalinti, kad kaip maža valstybė skatintume savo žmones kuo daugiau vaikų susilaukt“, – LRT RADIJUI sako „laisvietė“.

Politikės siūlymui pritariančių gretose – socialdemokratė Orinta Leiputė. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė mano, kad „tikrai reikėtų plėsti ratą asmenų, kurie galėtų susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu“, o dabartinėje tvarkoje įžvelgia ir tam tikrų paradoksų.

„Nematau priežasčių, kodėl viena moteris negalėtų susilaukti vaiko būtent pagalbinio apvaisinimo būdu. Man nesuprantama, kodėl iki šiol nebuvo galima to padaryti. Įsivaikinti gali viena moteris, o susilaukti vaikelio negali. Tai aš manau, kad ši pataisa yra labai savalaikė ir reikalinga“, – tvirtina O. Leiputė.

Priešingos nuomonės laikosi kitas Seimo Sveikatų reikalų komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Aurelijus Veryga. Jo teigimu, tariama spraga įstatymuose buvo palikta sąmoningai, siekiant užtikrinti, jog gimstantys vaikai augtų su abiem tėvais.

„Aš manau, kad įstatymų leidėjas sąmoningai sudėliojo tam tikrus, vadinkim, saugiklius, nustatė tam tikras tvarkas. Tikrai nesudėčiau į vieną gretą to, ką dabar kolegė Orinta paminėjo dėl vaikų, kurie yra įsivaikinami. Na, jie jau yra vaikai ir tikrai mes turim rasti jiems namus.

Bet čia kalbam apie naują gyvybę, kuri yra planuojama, pradedama. Visgi mes neturėtumėm kurti prielaidų vaikams gimti be abiejų tėvų. Taip atsitinka gyvenime: (...) išsiskiria tėvai, miršta vienas iš tėvų, visaip būna, bet taip atsitinka, na, turbūt ne iš gero, tiesiog tai yra kaip nelaimė tam tikra. (...) Mes, kaip valstybė, neturėtume kurti tokių aplinkybių arba tokių sąlygų dirbtinai ir juo labiau skatinti tokių dalykų“, – LRT RADIJUI komentuoja A. Veryga.

„Valstiečio“ įsitikinimu, parlamentarė M. Danielė išreiškiamu tikslu skatinti gimstamumą šalyje tik prisidengia. Anot jo, kolegė iš tiesų galimai siekia užtikrinti galimybes vaikų susilaukti tos pačios lyties poroms.

„Man susidaro vaizdas, kad visgi čia tikslas yra visai ne kažkoks gimstamumo skatinimas, apie ką kalba kolegė Morgana. Aš čia visai kitus tikslus matau. Kadangi yra kalbama apie partnerius, žinom norus įvairius ir aš manau, kad čia yra klojami pamatai vienos lyties asmenų poroms, galų gale, į tokį procesą atkeliauti arba įeiti. Čia yra tas tikrasis, manau, tikslas“, – pabrėžia politikas.

Laisvės partijos frakcijos narė M. Danielė savo ruožtu tvirtina, jog valstybė turi žmogui padėti įgyvendinti jo apsisprendimą turėti vaikų, o ne skirstyti žmones pagal tai, ar jie neva to verti, ar ne.

„Aš klausausi ir stebiuosi, (...) kaip gali Seimo narys įsivaizduoti, kad tai yra jo sprendimas. Sėdi dabar 100 Seimo vyrų ir A. Širinskienė ir dabar jie nuspręs, kam Lietuvoj galima turėti vaikų, kokia čia pora ar moteris verta turėti vaikų, o kuri negali. Na, čia yra absurdas.

Mes kalbam apie valstybės piliečius, apie žmones, kurie patys priima sprendimus. Tai yra didelis sprendimas turėti vaiką ir tai yra tik tos poros arba tik tos moters sprendimas apie savo gyvenimą: ar ji gali, ar ji nori, ar užaugins. O kalbant apie partnerius, tai, kaip sakom, partnerio gali nelikti, bet partneris gali ir atsirasti. Laikrodis biologinis moteriai tiksi šiandien, o partneris tai dar gali būti ir ateityje“, – savo poziciją išdėsto „laisvietė“.

A. Veryga atkerta, jog valdžiai priimant sprendimus tokiais jautriais klausimais, ne ką mažiau dėmesio reikia skirti ir tam, kaip bus užtikrintos vaiko teisės.

„Parlamentarai privalo galvoti ne tiktai (...) apie porą ar apie vieną žmogų, kuris nori susilaukti vaikų, bet ir apie vaiko interesą – jis taip pat turi būti ginamas. Ir Seime mes ne vieną įstatymą priimam, kuris gina vaiko interesus, gina jo teises ir viena iš vaiko teisių yra žinoti abu tėvus, augti, idealiu atveju, šeimoj“, – pabrėžia parlamentaras.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti 2017 m. Per 6 metus jomis pasinaudojo maždaug 11 tūkst. gyventojų.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „LRT Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.