Cukrinių runkelių augintojams savo teises tenka ginti ir su advokatais: perdirbėjai nelaiko jų patikimais partneriais

Kėdainių krašto cukrinių runkelių augintojų žemės ūkio kooperatyvo valdybos pirmininkas Mindaugas Garuckas tikina – augintojams rūpesčių dabar netrūksta. Štai ir šiemet runkelių sėja buvo pradėta konsultuojantis su advokatais, mat perdirbėjai nesilaikė susitarimų dėl mokėjimų. Vis dėlto, kaip LRT RADIJUI pabrėžia M. Garuckas, problemų kyla ir dėl pačių augintojų pasyvumo – jie už savo teises ne visada linkę pakovoti.

Iš Radviliškio rajono kilusio M. Garucko gyvenime būta daug vingių: nuo pašaukimo būti kunigu ir psichologijos studijų iki savo verslo – įmonės, kuri gamina ir restauruoja detales, reikalingas daržininkystės pramonei, – įsteigimo. Anot pašnekovo, sprendimas atstovauti cukrinių runkelių augintojų interesams atėjo gana natūraliai, ne vienerius metus glaudžiai su jais bendradarbiaujant.

„Dirbame 14 metų, ūkininkai pažįsta, žino darbo principus, kaip dirbame, ką dirbame, tiki, pasitiki. (...) Tas išrinkimas į kooperatyvo valdybos pirmininkus ir buvo tas kritinis momentas, kai pamatai, kiek žmonės tavimi tiki“, – neslepia vyras.

Kaip pasakoja M. Garuckas, Kėdainių krašto cukrinių runkelių kooperatyvo esmė – atstovauti šią kultūrą auginančių ūkininkų interesams ir palaikyti ryšį su perdirbėjais, t.y., Kėdainių cukraus fabriku. Anot pašnekovo, kooperatyvo veikla žmonėms atrodo patraukli, prie jo nuolat prisijungia naujų narių.

„Kooperatyvas yra gyvas organizmas, vyksta natūrali kaita, besąlygiškai yra branduolys. Smagu, kai žmonės domisi, prisijungia, (...) mes nieko neišvarome. Mums reikia sugebėti dirbti taip, kad žmonės norėtų jungtis ir kooperuotis. Nariams stengiamės parodyti kooperacijos naudą ir kad jie matytų realiai, kodėl aš čia esu, kodėl aš moku pinigus, kodėl man to reikia“, – tvirtina M. Garuckas.

Vienas iš narystės kooperatyve teikiamų privalumų, anot jo, – pagalba aiškinantis biurokratinius ir teisinius cukrinių runkelių auginimo ir pardavimo klausimus. Štai ir šią žiemą kooperatyvas kartu su advokatais sprendė kilusius nesutarimus su perdirbėjais. Su tuo susitvarkyti savarankiškai ūkininkui tiesiog gali pritrūkti žinių.

„Esmė yra tokia, kad jeigu žmogui gerai vienam lauke kariauti, tai sėkmės. Bet kaip pavyzdį galime paimti tai, kad šiemet runkelių sėja buvo pradėta su advokatų konsultacija. Rudeniop ir žiemos metu fabrikas, tenka pripažinti, (...) nesilaikė susitarimo dėl mokėjimo, vėl buvo konsultacijos, raštai ir bendravimas jau su trečiąja šalimi. Yra daug niuansų, kur reikia atstovėti, reikia žinių – auditai, archyvavimai, tie patys teisiniai dalykai. Jeigu tu, gerbiamas žmogau, sugebi tai daryti, prašau“, – aiškina M. Garuckas.

Kooperatyvo valdybos pirmininkas pabrėžia, jog šioje situacijoje vien perdirbėjų jis nekaltina, nes, matyt, ir patys augintojai ne visada jiems pasirodo patikimi partneriai.

„Aš nesakyčiau, kad reikia pulti kaltinti fabriką ar asmenis, kurie ten dirba. Reikia sugebėti būti tokiais, kurti pridėtinę naudą, kad fabrikų atstovams mes būtume įdomūs. Aš manau, kad jiems yra įdomu turėti patikimą partnerį, kuris vykdytų savo pažadus, tarkime, augintų stabilų kiekį, sugebėtų stabiliai, konkrečiai nustatytu terminu pristatyti žaliavą. Tiesiog elementari pagarba vienas kitam“, – sako LRT RADIJO pašnekovas.

Vyras pastebi, jog per 14 metų, praleistų šioje rinkoje, jam nė karto neteko girdėti, kad ūkininkai pasidžiaugtų esama padėtimi – viskas jiems tik neapsimoka, nieko gero nesigauna. Be to, augintojai neretai piktinasi, jog nesulaukia pakankamai paramos iš valdžios. Toks požiūris ir nenoras prisiimti atsakomybės M. Garuckui itin užkliūva.

„Žmonės keikia valdžią, kad jie lieka nuskriausti, tai mano klausimas būtų kiekvienam iš jų, ar tu kažką darai – ar dalyvauji organizacijoje, ar prisidedi savo energija, išmintimi? Jeigu to nedarai, ar tu skiri finansų, iš kurių tai darytų? Jeigu ir to nedarai, tu, gerbiamasis, manau, neturi teisės skųstis ir dejuoti.

Turime suprasti, kad politikoje yra interesų grupės. Kuri interesų grupė yra didesnė, ta paima viršų. Kad ir, tarkime, ūkininkų atveju yra nuleidžiami Europos reglamentai, paskui mūsų valdininkai tuos reglamentus skaito, interpretuoja. Yra klausimas, kaip jie tą daro. Būtent asociacijos, kooperatyvai gali padėti jiems, įtakoti, išreikšti savo poziciją, savo nuomonę. Kai esi vienas, tavęs niekas neklauso, niekam nesi įdomus“, – teigia kooperatyvo valdybos pirmininkas.

Jo teigimu, ūkininkavimo sėkmę lemia ne gamtos sąlygos ar valdžios teikiama parama, o paties žmogaus užsispyrimas ir gebėjimas mokytis iš savo klaidų. O jeigu sėkmė ūkininko visgi nelydi, pasak M. Garucko, reikia mokėti iš šios veiklos ir pasitraukti.

„Aš sakyčiau, reikėtų keisti požiūrį į tokį, koks yra versle, nes jeigu verslininkas kažko nesugeba, tai jis žioplys, nevykėlis ir visoks kitoks, o jau ūkininkui reikia paramos, pašalpos ir visų kitų gėrybių. Jeigu tu nesugebi daryti to verslo, tai, būk malonus, užleisk tiems, kurie tai sugeba daryti. Eik į pažangumą, į kaštų taupymą, į technologiją. Taip, tai nėra pigu, bet tai yra kelias. Priešingu atveju mažų mažiausiai tapsime nekonkurencingi“, – sako cukrinių runkelių augintojų interesams atstovaujantis M. Garuckas.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.