Cukrinio diabeto diagnozę Dalius išgirdo sulaukęs 20-ies: reikėjo iškęsti aplinkinių replikas, kad jis – brokuotas

„Šita diagnozė į mano gyvenimą pasibeldė kaip iš giedro dangaus“, – sako Dalius Stankevičius, kuriam pirmojo tipo cukrinis diabetas buvo nustatytas sulaukus 20-ies metų. Vaikino giminėje šia liga niekas nesirgo, ji netikėtai pasireiškė persirgus gripu. Laidoje „Raida“ Dalius atvirauja – susigyvenant su nauja realybe, jam teko ne kartą perlipti per save ir išgirsti, kad yra „brokuotas“. 

Diabetu susirgo po gripo komplikacijų

„Susipažinimas su šia liga buvo iš tiesų savotiškas savidestrukcinis momentas, nes reikėjo labai daug kartų perlipti per save“, – pasakoja Dalius, kuriam pirmojo tipo cukrinio diabeto diagnozė apvertė gyvenimą aukštyn kojomis.

Pirmasis ligos simptomas, pasireiškęs pašnekovui, buvo niekaip nenumalšinamas troškulys. Vėliau pradėjo kamuoti ir galvos skausmai, nuovargis, rankų drebėjimas, jausmas, lyg trauktų prie žemės. Po kiek laiko visa tai pakeisdavo neįtikėtini energijos pliūpsniai, hiperaktyvumas. „Tie simptomai kiekvieną dieną kamavo vis aštriau ir aštriau“, – prisimena Dalius.

Laidos „Raida“ herojus spėja, kad greičiausiai jam diabetas atsirado po gripo komplikacijų. Kad taip iš tiesų gali būti, patvirtina ir dr. Edita Jašinskienė, Kauno klinikų Vaikų endokrinologijos skyriaus vadovė. Nors manoma, kad pirmojo tipo cukrinį diabetą dažniausiai lemia paveldimumas, anot jos, pastebimas ir šios ligos ryšys su įvairiomis infekcijomis.

„Po COVID-19 infekcijos praėjus pusmečiui, metams, labai padidėjo sergamumas cukriniu diabetu, taip pat ir vaikų. Tai rodo, kad COVID-19 infekcija (...) organizme galėjo išprovokuoti autoimuninius procesus, kurie galėjo sukelti kasos pažeidimą, todėl išsivystė diabetas. Taip pat kai kuriems išsivysto po gripo. Kuo labiau liga organizmą veikia, kuo didesnį atsaką sukelia (...) virusas ar kažkokia bakterinė infekcija, tuo labiau tikėtina, kad tai gali išprovokuoti diabeto atsiradimą“, – aiškina gydytoja vaikų endokrinologė.

Pirmuosius dvidešimt gyvenimo metų nerūpestingai gyvenęs Dalius per naktį turėjo pereiti prie griežto gyvenimo būdo – nuolatinės gliukozės kiekio kraujyje stebėsenos ir insulino leidimosi. Laimė, vaikinas į paodį turi įsišovęs jutiklį, todėl jam nereikia kasdien po 5–8 kartus badytis sau pirštų, – pakanka į rankas pasiimti išmanųjį telefoną.

„Prieš kiekvieną maistą, kurį žadu vartoti, turiu pasimatuoti cukraus kiekį kraujyje. (...) Tuomet, praėjus 2 valandoms, būtinai turiu vėl pasimatuoti cukraus kiekį kraujyje ir sužinoti, ar man pavyko taisyklingai (...) pasidengti tą angliavandenių skaičių, ar ne. Jeigu aš matau, kad mano cukraus kreivė yra tolygi, viskas yra gerai, aš laukiu kito valgymo ir procesas prasideda iš naujo“, – apie kasdienybę su šia liga pasakoja Dalius.

Gyvenimą jam gerokai palengvina ir insulino pompa: vaikinui nebereikia kaskart insulino leistis švirkštais. Laidos herojus neslepia, kad neretai šį prietaisą aplinkiniai, ar juokaudami, ar rimtai, pavadina bomba arba „WiFi“ jungikliu. Yra Daliui tekę sulaukti ir aštresnių replikų, kas tiek jį, tiek kitus diabetikus, ypač anksčiau, pastūmėdavo savo ligą slėpti.

„Mes vykdydami švietėjišką veiklą su socialine iniciatyva „Skirtingos spalvos“ tikrai labai dažnai išgirstame, kad žmonės slepia po rūbais šitas pompas, nes nenori būti identifikuojami, nenori būti laikomi kažkokiais brokuotais žmonėmis – dažniausiai tokių replikų mes ir girdime“, – atvirauja pašnekovas.

Savo mamą vadina tikra čempione

„Kai išgirsti diabeto diagnozę suaugęs, (...) tu tą diagnozę priimi visiškai kitaip. Ir tada yra likusi žmonių dalis, kai diagnozę išgirsta vaikai. Aš visą laiką sakau, ir daugelis iš mūsų, diabetikų, sako, kad cukriniu diabetu serga ne tas vaikas – serga jo tėvai“, – sako Dalius.

Tą patvirtina ir kitas laidos „Raida“ herojus Dominykas, pirmojo tipo cukriniu diabetu susirgęs, kai jam buvo vos 3-eji. Pačios ligos pradžios vaikinas sako nepamenantis, tačiau ir jam ji pasireiškė besaikiu troškuliu. Šį simptomą pastebėjusi jo senelė, dirbusi medicinos srityje, iškart įtarė vaikui cukrinį diabetą.

Nuvežus berniuką į ligoninę, moters įtarimai pasitvirtino. Nuo tada gyvenimas kardinaliai pasikeitė ne tik jam, bet ir visai jo šeimai, ypač mamai.

„Mano mama man išvis yra čempionė, (...) jai kardinaliai pasikeitė visas pasaulis. (...) Tikrai žinau, kad ji begalę ašarų dėl manęs yra išliejusi. (...) Kai tu turi diabetą, viskas suprantama – tu save jauti, žinai, koks dabar yra tavo cukrus, ar jis aukštas, ar žemas. (...) Kai tavo vaikas serga, tu nežinai, nei ką ir kada jis tiksliai valgė, nei kiek jis [insulino] susileido, nei kokia jo savijauta. Tu žinai tik faktą, kad jis turi diabetą“, – pasakoja Dominykas.

Šiek tiek subrendęs, jis ir pats pradėjo save stebėti: per dieną po kelis kartus badydavosi sau pirštus, leisdavosi insuliną, stebėdavo save po bet kokios fizinės veiklos. Šiuo metu jis, kaip ir Dalius, naudoja jutiklį, kuris gerokai palengvina gyvenimą su šia liga.

„Aš dabar, susikoncentravęs į darbus, galiu po pietų gauti pranešimą, kuris man pasako: „Ė, reikia susileisti papildomai, nes gal per daug suvalgei.“ Arba, jei kažką intensyviai darai, jis sako: „Ė, gal pavalgyti reikėtų, nes cukrus jau krenta.“ Tai yra kardinalus pokytis kontroliuojant ir stebint diabetą“, – tikina Dominykas.

Nors anksčiau vaikinas slėpdavo savo ligą nuo kitų žmonių, dabar jis savo diagnozės taip nesureikšmina.

„Kai buvau mažesnis, buvo nejaukumo vietose, kur buvau pirmą kartą. Būdavo tikrai nejauku rodyt, kad turi tą diabetą, (...) nueidavai kažkur į šoną, (...) kad pasitikrintum, susileistum [insulino]. Bet su laiku, su visuomenės apsišvietimu ir šiaip technologine raida tu tai priimi kaip duotybę ir per daug į tai nekreipi dėmesio“, – sako pašnekovas.

Vaikams ligą dažniausiai lemia paveldimumas

Kaip aiškina dr. E. Jašinskienė, Kauno klinikų Vaikų endokrinologijos skyriaus vadovė, pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, cukriniu diabetu suserga vis daugiau žmonių. Pavyzdžiui, mūsų šalyje ši liga kasmet diagnozuojama daugiau nei 100 žmonių.

Pats cukrinio diabeto atsiradimas yra autoimuninis procesas, kai kasa nebegali pati pagaminti pakankamai insulino, todėl kraujyje lieka per daug gliukozės. Ši liga būna dviejų tipų: pirmojo ir antrojo. Pirmojo tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams, paaugliams ir jaunesniems nei 40 metų žmonėms. Manoma, kad apie pusę jo atvejų lemia paveldimumas. Suaugusieji dažniau serga antrojo tipo cukriniu diabetu, kurį įprastai sukelia antsvoris, nutukimas.

Pasak ekspertės, iš pradžių cukrinis diabetas gali nepasireikšti jokiais simptomais, tačiau ilgainiui jų atsiranda trys pagrindiniai: dažnas gėrimas, dažnas šlapinimasis ir svorio kritimas. Vaikams ligos simptomai įprastai pasireiškia labai greitai.

„Šiuo metu tai nėra išgydoma ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Yra vienintelis vaistas – insulinas, tik leidimo būdai yra keli: galima leisti injekcijomis, galima leisti insulino pompa, tai dabar Lietuvoje jau prieinama, kompensuojama.

(...) Su šita liga galima gyventi, galima užaugti, galima būti laimingiems. Svarbu priimti, išmokti, o galimybės yra tikrai labai didelės“, – tikina gydytoja vaikų endokrinologė.

Viso pasakojimo klausykitės LRT.lt laidos „Raida“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.