„Creditinfo Lietuva“: kelionių agentūrų pajamos 2021-aisiais išaugo beveik dukart

Kelionių agentūrų pajamos 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, išaugo beveik dukart, tačiau palyginti su ikipandeminiais 2019 metais, jos smuko tris kartus, skelbia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“.  

2021 metais pajamas deklaravusios kelionių agentūros kartu uždirbo daugiau kaip 171 mln. eurų – beveik dukart (82 proc.) daugiau nei pandeminiais 2020 metais (apie 94 mln. eurų).

Tačiau iki tikro atsigavimo kelionių agentūroms dar toli, pavyzdžiui, 2019-aisiais jų pajamos siekė beveik 474 mln. eurų, o kilus pandemijai krito daugiau kaip penkis kartus.

Pagal 2021 metų pajamas pirmajame dešimtuke yra „Novaturas” (110,1 mln. eurų), „Tez Tour“ (apie 60 mln. eurų), „Itaka Lietuva“ (12,5 mln. eurų), „Coral Travel Lithuania“ (9,5 mln. eurų), „Kidy Tour” (8,9 mln. eurų).

Toliau sekė „Estravel Vilnius” (6,3 mln. eurų), „Vestekspress“ (4 mln. eurų), „Traveldeals LT“ (4 mln. eurų), „Glotera” (3,6 mln. eurų) bei „ZIP Travel” (2,9 mln. eurų).

Didžiausią pelną uždirbusių kelionių agentūrų dešimtuko viršuje taip pat yra „Novaturas“, kurio vienintelio pelnas perkopė milijoną ir siekė 1,3 mln. eurų.

Toliau sekė „Baltic Tours Group” (633 tūkst. eurų), „Vestekspress“ (530 tūkst. eurų), „Glotera“ (336 tūkst. eurų), „Traveldeals LT“ (307 tūkst. eurų), „Baltic Clipper“ (288 tūkst. eurų), „Baltic Travel Service“ (271 tūkst. eurų), „TEZ Tour“ (215 tūkst. eurų), „Estravel Vilnius“ (158 tūkst. eurų), „Riviera Tours“ (148 tūkst. eurų) ir „ZIP Travel“ (123 tūkst. eurų).

„Creditinfo Lietuvos“ duomenimis, beveik 100 turizmo bendrovių pernai veikė nuostolingai. Aktyvėjant kelionių srautams augo skolų skaičius ir vidutinis jų dydis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 783 kelionių organizatorių (2019 metais – 776, o 2021 metais – 787), jų darbuotojų per trejus metus sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 2,4 tūkst. iki 1,85 tūkst.

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, nuo 2022 metais bankrutavo penkios, 2021-aisiais – trys, 2019-aisiais – keturios kelionių agentūros. 2020 metais nebankrutavo nė viena.

Šių metų sausį aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė 9 proc. bendrovių (prieš metus – 12 proc.) Pagal vėlavimą atsiskaityti šioms klasėms priklauso 17 proc. įmonių (21 proc.).