Prieš 1 metus
110
60 tūkstančių – tiek įprastai per metus Lietuvoje fiksuojama gripo atvejų. Visgi pandemijos laikotarpiu sergamumo rodikliai nusileido į dar neregėtas žemumas – per metus gripu tesirgo 300 asmenų. Dėl to drastiškai sumažėjo ir skiepijimo nuo gripo mastai. Bet, kaip LRT RADIJUI pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, gripas niekur nedingo. Šiais metais jis gali grįžti su trenksmu, todėl svarbu neatsipalaiduoti ir vakcinuotis.
Atvejų sumažėjo dėl COVID-19 prevencijos
Sumažėjęs sergamumas gripu per praėjusius dvejus metus nustatytas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos bei pasaulio šalyse. Kaip aiškina NVSC vyr. specialistė D. Razmuvienė, tokią tendenciją lėmė prevencinės priemonės, taikytos stabdant COVID-19 plitimą. Jos apėmė ir privalomą kaukių nešiojimą, ir karantiną, ir socialinio atstumo laikymąsi.
„Jos, be abejonės, turėjo reikšmės mažesniam sergamumui ne tik kalbant apie gripą, bet ir apie kitas oro lašelines infekcijas. Žmonės mažiau bendravo, dirbo iš namų, mokyklose buvo taikomos įvairios priemonės.
2020–2021 metais gripo sezono metu Lietuvoje buvo užregistruota nepilnai 300 gripo atvejų. Tai yra tiesiog neregėtai maži skaičiai. Tam tikrai turėjo įtakos būtent mūsų tokia aplinka, kuri leido tą virusą kažkiek pristabdyti“, – aiškina ekspertė.
Visgi, anot pašnekovės, praėjusį sezoną, 2021–2022 metais, žmonės atsipalaidavo, karantino nebuvo, atšauktos tam tikros prevencinės priemonės. Dėl to gripo atvejų skaičius šoktelėjo 20 kartų – nuo 300 iki 6 tūkst. Bet ir toks skaičius neprilygsta sergamumo mastams iki pandemijos. Pavyzdžiui, 2018 m. sergančiųjų gripu registruota apie 10 kartų daugiau – netoli 60 tūkstančių.
Atsigriebs už ankstesnius metus
Kaip LRT RADIJUI patikina D. Razmuvienė, svarbu neapsigauti – nors skaičiai maži, gripas tikrai niekur nedingo. Jau ir dabar registruojami pavieniai gripo atvejai, plinta ir kitos ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Kiekvieną savaitę jų registruojama nuo 6 iki 10 tūkstančių.
NVSC ekspertė akcentuoja, jog sumažėjęs gripo atvejų skaičius, fiksuotas ankstesniais metais, gali lemti dar aršesnę gripo bangą šiemet.
„2022–2023 metų sezonas, kaip prognozuoja mokslininkai, gali būti rimtesnis, nes gripo virusas turi kažkaip save realizuoti, išlikti socialinėje aplinkoje, rasti gyvą ląstelę, kad sugebėtų pasidauginti ir išplisti.
Būtent toks nebuvimas arba mažas sergamumo skaičius prieš tai buvusių gripo atvejų tikrai neleidžia tam virusui gyventi ramiai ir jis tikrai kels galvą“, – dėsto specialistė.
Nuspėti, kada tikėtis didesnio sergamumo gripu protrūkio arba net epidemijos, – sudėtinga. Ekspertės teigimu, įprastai Lietuvoje gripo sezonas prasideda rugsėjo–spalio mėnesį, trunka iki pat kitų metų gegužės, o įsisiautėti pradeda maždaug gruodžio pradžioje. Bet, kaip minėta, sergančiųjų yra jau ir dabar.
Žmonės gripą per daug nuvertina
Mirties nuo gripo atvejų per paskutinį dešimtmetį registruota virš 100, tačiau pastaraisiais dvejais metais jų nebuvo, mažiau ir hospitalizuotų pacientų. Tai, kartu su sumažėjusiu sergamumu, lemia, kad žmonės yra linkę gripą nuvertinti, manyti, kad jo išvis nėra ar kad jis yra nepavojingas. Visgi toks požiūris, D. Razmuvienės teigimu, yra neteisingas.
„Gripo virusas yra lygiai taip pat nenuspėjamas kaip ir kitos virusinės infekcijos – kaip jis gali pasielgti kiekvieno žmogaus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, organizme, kur jis suras tą silpną vietą ir kokias jis gali sukelti labai nepageidaujamas ir labai sudėtingas komplikacijas, netgi baigtis tikrai pačiomis liūdniausiomis išeitimis“, – LRT RADIJUI komentuoja moteris.
Anot NVSC atstovės, į gripą svarbu žiūrėti rimtai ir jam ruoštis iš anksto. Vienas iš būdų tai padaryti – nuo gripo pasiskiepyti. O krentant sergamumui, tai norinčių padaryti skaičius irgi ženkliai sumažėjo. Praėjusį gripo sezoną pasiskiepijo 18 proc. mažiau gyventojų nei dar ankstesnį. Apskritai, Lietuvoje paskiepyta tik kiek daugiau nei 8 proc. gyventojų. Pagal šį rodiklį Europos mastu šalis atsiduria lentelės gale.
Kaip pasakoja Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, vakcinų jau nupirkta iš valstybės lėšų. Rugsėjo antroje pusėje jas pradėta išvežioti gydymo įstaigoms. Vakcina – keturvalentė, veikianti būtent prieš tuos virusus, kurie, numatoma, cirkuliuos šį gripo sezoną.
„Praėjusiais metais tiek Europoje, tiek Lietuvoje dominavo A gripo tipas. Vakcinoje yra 4 antigenai būtent prieš numatomus cirkuliuoti virusus, kurie yra du A antigenai ir du B. Iš jų keturių vakcinoje du yra tikrai skirtingi ir numatoma, kad jie būtent ir bus mūsų aplinkoje.
Sunku pasakyti, koks bus tas jų pasidalinimas cirkuliavimo eigoje, jie paprastai pasikeičia, bet nereikia atmesti net B viruso cirkuliavimo. Jis įprastai įsijungia truputį vėliau į visą epideminę eigą. Bet vakcina apsaugo nuo plataus spektro, tai yra, nuo keturių virusų, ir iš keturių du arba vienas tikrai bus“, – dėsto NVSC atstovė.
Rizikos grupėms skiepytis reikėtų lapkritį
D. Razmuvienė pasakoja, kad gripas didžiausią pavojų kelia penkioms rizikos grupėms, jos vakcinuojamos nemokamai. Tos grupės, kaip ir COVID-19 infekcijos atveju, apima asmenis nuo 65 metų, nėščiąsias, asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis, slaugos ir globos namų gyventojus ir medikus. Jų skiepijimo mastai pastaraisiais dvejais metais taip pat sumažėjo.
Riziką turinys asmenys, anot ekspertės, skiepijami turėtų būti kaip įmanoma arčiau gripo sezono. Laikotarpis, kai gripas yra aktyviausias, – gruodžio-kovo mėnesiai. Svarbu, kad tuo metu žmogus jau turėtų kuo įmanoma didesnį apsauginį imunitetą. Antikūnai išsilaiko tik 4–6 mėn., o pats skiepas pradeda veikti tik po dviejų savaičių, todėl skiepytis geriausia yra rudens pabaigoje.
„Lapkričio mėnuo, antra lapkričio pusė yra labai tinkama būtent tiems asmenims paskiepyti, nes jų imuninė sistema nebegeba išlaikyti ilgai pagamintų antikūnių prieš gripo virusą“, – aiškina D. Razmuvienė.
Nuo gripo skiepytis galima ir vaikams nuo 6 mėn. Juos skiepyti rekomenduojama nelaukiant lapkričio, o iš karto vakcinoms pasiekus gydymo įstaigas. Tereikia susisiekti su šeimos gydytoju ir sutarti dėl skiepijimo schemos. Jeigu vaikas neskiepytas anksčiau ir gripu nepersirgęs, gali reikėti ir dviejų skiepų.
Kaip pabrėžia NVSC vyr. specialistė, atėjus gripo sezonui, svarbu nepamiršti ir COVID-19 infekcijos, taip pat cirkuliuojančios mūsų aplinkoje. Jai skiepas yra atskiras.
„Skiepytis reikia nuo abiejų infekcijų – ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 infekcijos. Nepakanka pasiskiepyti tik gripo vakcina ir galvoti, kad ji apsaugos ir nuo COVID-19. Tai yra skirtingi virusai, skirtingos vakcinos ir reikalingas skiepas nuo kiekvienos atskirai. Bet tą vakcinaciją galima atlikti vieno vizito metu, kreipiantis į savo šeimos gydytoją“, – komentuoja D. Razmuvienė.
Viso interviu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
English (US) ·