Cezario pjūvio pagal pacientės poreikį tvarką kritikuojančiai Danielei pritaria ir medikai: liko daug neaiškumų

Prieš 1 metus 90

Seimo narė Morgana Danielė kritikuoja Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą ir patvirtintą cezario pjūvio operacijos pacientės pageidavimu tvarką. Anot Laisvės partijos narės, praktikoje ši tvarka negali būti pritaikoma. M. Danielės teigimu, taip parengta tvarka rodo ir bendrą požiūrį į moteris: „Moterys žmonėmis Lietuvoje dar netapo.“

Į politikės pažertą kritiką sureagavusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigė, jog svarstys galimybes apmokėti cezario pjūvio operaciją pacientės pageidavimu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Tvarka apmokestina kiekvieną moters žingsnį

Viešą kritiką SAM parengtai ir patvirtintai tvarkai parlamentarė pažėrė trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Buvo toks laikas, kai „psichikos ligoniai“ Lietuvoje buvo ne iki galo žmonės. Jie buvo objektai, už kuriuos visus gydymo sprendimus priimdavo kiti. Kad ir kokia šokiruojanti kadaise buvo mintis, kad jie galėtų spręsti dėl savo sveikatos, vėliau teko su tuo susitaikyti ir „psichikos ligoniai“ virto „psichikos sunkumus patiriančiais ŽMONĖMIS“. Panašiai yra su moterimis, tik jos dar žmonėmis Lietuvoje netapo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengta ir patvirtinta cezario pjūvio operacijos pacientės pageidavimu tvarka yra praktikoje nepritaikoma. Kodėl? Nes už pasinaudojimą savo teise ji numato BAUSMĘ. Kitaip tariant, medicina neprognozuojama, tačiau jei tau kas po operacijos nutiks, gausi susimokėti už visą gydymą. Tvarka apmokestina kiekvieną moters žingsnį nuo pradžių iki pabaigos – gydytojo konsultacijas, operacijos maksimalią kainą, pooperacinę priežiūrą ir pan. Savo teises ginančioms moterims buvo pasakyta taip – norite teisės rinktis? Še, surašysime jums tokią tvarkelę, kad nei pati benorėsi, nei bus įmanoma ja pasinaudoti. Užtat popierius bus.

Taigi, pasirinkimas ir toliau vyks šešėlyje, o mokestis už jį taip ir nenukeliaus į ligoninės kasą ir šalies biudžetą“, – rašo M. Danielė.

Ji stebisi, kad tokia nuostata pateko į ministerijos rengiamą dokumentą: „Ji neproporcinga ir netaikoma jokioms kitoms medicininėms paslaugoms. Siūlyčiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai eiti toliau – vykai slidinėti ir lūžo koja? Susimokėk, nes pats savo noru nusprendei slidinėti. Už konsultacijas, operaciją, pooperacinę priežiūrą, medikamentus, tvarsčius, – už viską. Turi antsvorio ir įgijai diabetą, aukštą kraujospūdį ar kokią kitą komplikaciją? Susimokėk. Nes pats savo noru valgai daugiau, nei reikia. Ir apskritai, nereikia to sveikatos draudimo, už kurį moka kiekviena dirbanti moteris. Nes teisę juo pasinaudoti jai aktyviai ribojate.

Jaučiu baisią gėdą už šiuos SAM veiksmus, kurie yra bukai baudžiamieji ir labai jau neprofesionalūs. Ką mano ministras Arūnas Dulkys? Ieškosime būdų tai spręsti“, – piktinosi parlamentarė.

Medikai: tvarka išties nėra iki galo aiški

Klaipėdos universiteto ligoninėje iki šiol nebuvo sulaukta gimdyvių, kurios pageidautų cezario pjūvio operacijų.

„Tokių operacijų, kai gimdyvė gali pasirinkti cezario pjūvio operaciją (CPO) be tam reikalingų indikacijų, ligoninėje kol kas neatliekame“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovas Raimondas Šiaulys.

Pasak jo, dabar galiojanti tvarka nėra iki galo aiški, medikams kelia daugybę klausimų. „Stinga apibrėžtumo dėl operacijos kainos, kas mokėtų už lovadienius komplikacijų atveju. Klausimų tikrai yra ne vienas. Šia tema diskutuojame su kolegomis akušeriais ginekologais ir su specialistais iš Perinatalinių centrų. Aš, kaip gydytojas akušeris ginekologas, tokią tvarką vertinu kaip neaiškią ir nepagrįstą“, – sako KUL filialo „Klaipėdos ligoninė“ Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovas R. Šiaulys.

Ministerija: esame pasirengę svarstyti tvarkos tobulinimą

Portalui LRT.lt atsiųstame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakyme pabrėžiama, kad rengiant šią tvarką buvo diskutuojama su pacientų ir gydytojų atstovais. Kartu su jais prieita prie išvados, kad atliekant CPO gimdyvės pageidavimu, visa atsakomybė negali būti paliekama vien gydytojui, jos dalį turėtų prisiimti ir pacientė – jos iniciatyva yra atliekama chirurginė operacija, kuri nėra būtina ir kuri visais atvejais turi didesnę ar mažesnę komplikacijų riziką.

„Ministerija yra pasirengusi svarstyti komplikacijų gydymo apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis klausimą, atidžiai įvertinant galiojantį teisinį reglamentavimą ir visų suinteresuotų pusių argumentus“, – rašoma portalui atsiųstame SAM atsakyme.

Ministerija primena, kad cezario pjūvio operacija yra chirurginė procedūra, skirta grėsmingoms komplikacijoms, keliančioms pavojų motinos ir (arba) vaisiaus gyvybei, t. y. kai gimdymas natūraliu būdu yra rizikingesnis už galimas operacijos komplikacijas, gydyti arba išvengti.

Bet kokia chirurginė procedūra, kai atliekama invazija į žmogaus kūną, yra susijusi su rizikomis paciento sveikatai, todėl tokias procedūras rekomenduojama atlikti tik esant atitinkamoms indikacijoms, kurias nustato gydytojas.

Vis dėlto ministerija, įsiklausydama į pacienčių reiškiamus pageidavimus ir siekdama užtikrinti žmonių teisę patiems rinktis sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat pasitelkdama gydytojų akušerių ginekologų profesionalią nuomonę, nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė galimybę vietoj gimdymo natūraliu būdu pasirinkti CPO, esant tam tikriems rizikos faktoriams, kai išpildomos šios dvi sąlygos:

  • yra santykinė medicininė indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją (pavyzdžiui, jeigu pacientė turi arba turėjo reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, gimdo pirmą kartą, būdama vyresnio amžiaus, turi socialinių rizikos faktorių arba kitų padidintos rizikos faktorių);
  • daugiadalykės gydytojų specialistų komandos kartu su informuota paciente priimtas sprendimas, kad paminėtos sąlygos yra įgyvendintos ir pacientei galima atlikti cezario pjūvio operaciją jos pageidavimu.

Tačiau tokiu atveju, kai paslauga teikiama ne dėl medicininių indikacijų, o pacientės pageidavimu ir esant santykinėms medicininėms indikacijoms, keičiasi paslaugos apmokėjimo tvarka“, – rašo SAM.

Taip pat primenama, kad aplinkybes, kurioms esant asmuo moka už sveikatos priežiūros paslaugas, reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 dalis, joje taip pat nurodyta:

„<....> Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys.“

Taigi, pagal galiojančius teisės aktus, sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš PSDF tuo atveju, kai gydytojas diagnozuoja sveikatos sutrikimą ir atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikį – kitaip tariant, kai įvyksta Privalomojo sveikatos draudimo draudiminis įvykis.

Jeigu gydytojas akušeris ginekologas nepriima sprendimo, kad pacientės sveikatos būklė reikalauja cezario pjūvio operacijos, bet šios procedūros pageidauja pati pacientė, tai nėra laikoma Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiu įvykiu, ir tokia paslauga negali būti apmokama PSDF biudžeto lėšomis“, – primena ministerijos laiške.

Už ką pacientė turėtų susimokėti?

Vadovaujantis Cezario pjūvio operacijos nėščiosios pageidavimu paslaugos organizavimo tvarkos aprašu, CPO paslaugą sudaro:

  • pacientės konsultavimas ir informacijos, susijusios su CPO paslaugos organizavimu, suteikimas;
  • CPO paslaugos teikimo sutarties tarp CPO paslaugą teikiančios gydymo įstaigos ir pacientės sudarymas;
  • CPO paslaugą teikiančios gydymo įstaigos daugiadalykės specialistų komandos sprendimo priėmimas;
  • CPO atlikimas;
  • pacientės, kuriai atlikta CPO, pooperacinė priežiūra ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos dėl po CPO kilusių komplikacijų.
Skaityti visą pranešimą