Prieš 1 metus
61
Praėjusį sezoną palangiškiu Vitalijumi Koziu patikėjusi Jonavos „CBet“ ekipa šiemet jauno žaidėjo vietą vėl paskyrė Vakarų Lietuvos atstovui – Plungėje krepšinio pagrindus krimtusiam Lukui Kreišmontui.
21-erių jaunuolis iš Žemaičių Kalvarijos jau pirmajame savo oficialiame mače sužibo surinkdamas 11 taškų ir 18 naudingumo balų. Lengva pamiršti, kad Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) jis debiutavo dar su Klaipėdos „Neptūno“ marškinėliais, kurio sistemoje augo, o tuomet taip pat lydėjo sėkmė.
„Iki rungtynių likusios gal trys valandos, skambina direktorius Vaitelis, sako „Lukai, šiandien tave registruosime“. Gerai, galvoju, dar už vairo sėdėdamas. Ir anksčiau treniravausi su komanda, bet tas registravimas buvo lengvas šokas. Nuvykau į rungtynes nesitikėdamas, kad gausiu žaisti, užregistruos kaip dvyliktą žaidėją ir tiek. Treneris antro kėlinio gale sako „Lukai, į aikštę“. Aš net derinių nežinau, nieko. Dar tritaškį pataikiau, pirmi mano taškai LKL buvo, gavau, mečiau ir viskas, įkrito, pasisekė“, – prisiminė prieš Kauno „Žalgirį“ debiutavęs L.Kreišmontas.
Prabėgus pusantrų metų nuo šio metimo, jis jau išsikovojo savo rolę vienoje geriausių LKL komandų, Jonavoje per 9 minutes rinkdamas 2,9 taško, 1,3 atkovoto kamuolio ir 2,3 naudingumo balo. Pamatus tam jis pasiklojo Plungėje, nuolat žibančioje krepšinio talentais. Vien pastaraisiais metais šis miestelis į jaunimo rinktines išleido brolius Kreišmontus, Lauryną Vaištarą ir Justą Stonkų, jau nekalbant apie amžių sandūroje LKL vietinių žaidėjų pagrindu žibėjusį Plungės „Olimpą“.
Jaunasis žemaitis apžvelgė kertinius savo trumpos karjeros įvykius, kelią iki Jonavos, brolio Roko Kreišmonto nedžiuginantį Europos šešiolikmečių čempionato auksą bei Igno Brazdeikio paliktus įspūdžius.
– Kuo Plungė ypatinga krepšininkų ruošime?
– Galiu pasakyti, kad ne tiek pati Plungė, kiek gyventojai tokie yra, žemaičiai, užsispyrę, eina, dirba. Sąlygos ten tikrai nėra pačios geriausios, iki šiol stato areną, bet kaip jos nėra taip nėra. Ta salė tokia... Visi atvažiuoja ir skundžiasi, kad pelėsiu smirda, bet taip ir yra. Žiemomis ten šalta, bet visi eina, noriai sportuoja.
Kreišmontas, Vaištaras
– Tuo metu su Plungės ekipa mesdavote iššūkį ir stipriausioms Lietuvos krepšinio akademijoms. Žibėjote kartu su Laurynu Vaištaru, bet pasukote skirtingais keliais, jis - į Kauną, jūs - į Klaipėdą. Kodėl taip nutiko?
– Vaištaras pirmas iššovė, labiau subrendęs buvo. Jis pirmas gavo pasiūlymus, turėjo ir iš Klaipėdos, bet pasirinko Kauną. Aš buvau vėlesnio brendimo, ilgai buvau vienas mažesnių, Vaištaras ar Rokas Rutkus išsiskyrė, o aš iššoviau vėliau.
– Kur dingo Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) žibėjęs Rokas Rutkus?
– Kiek žinau, dabar nežaidžia, korepetitoriumi matematikos dirba. Jam labai gerai su mokslais sekėsi.
– Provincijos treneriai paprastai būna griežti, nepasižymi dėmesiu pedagogikai ar jaunimo psichologijai. Tokios patirtys paruošė darbui su Virginijumi Šeškumi?
– Negalima palyginti, čia viskas profesionaliai. Tikrai ne, negaliu taip pasakyti. Plungėje prieš mane irgi niekas rankų nekėlė, treniravausi pas trenerį Virginijų Lapį, mes iki šiol gerai sutariame, susiskambiname dėl šeimos reikalų ar panašiai, pasišnekame. Labai geri santykiai buvo ir yra. Anksčiau ir brolis mano kartu treniruodavosi.
– Sužibus Plungėje teko sulaukti kvietimo ir į jaunimo rinktinę. Kokia tai buvo patirtis?
– Galiu pasakyti, kad labai sunku buvo. Atvažiavus į rinktinę buvo labai daug naujovių, net nežinojau, kas yra tas paprasčiausiais „bumpas“ vadinamas, atmušimas. Labai daug ko reikėjo išmokti ir metai po metų pavyko tai padaryti. Viskas buvo gerai, bet pradžia – labai sunki. Visai kiti treneriai, kitas braižas.
– Didelis nusivylimas buvo žaidžiant kartu su Mareku Blaževičiumi ir Ąžuolu Tubeliu nepasiekti medalių?
– Aišku, buvo nusivylimo. Tikėjomės eiti bent iki ketverto. Gavosi kaip gavosi. Mes gerai visi sutarėme, atrodė, viskas gerai buvo, neįsivaizduoju, kokios priežastys.
Blaževičius, Tubelis
– Kas sugalvojo titulinės jūsų rinktinės nuotraukos dizainą?
– Net nepamenu, kaip kilo ta idėja. (juokiasi). Negaliu pasakyti, gal net pats fotografas parodė, ką daryti.
– Ar dėl koronaviruso neįvykęs U20 čempionatas tapo didžiausiu pandemijos praradimu?
– Gaila, manėme, kad turėjo jis įvykti. Būtų žiauriai faina uždaryti tą jaunimo rinktinių etapą, paskutiniai metai, tada jau vyrų rinktinės ir taip toliau. Kas pateks toliau, kas nepateks. Tikrai norėjau sužaisti, kiek žinau, ir į sąrašus įtrauktas buvau. Turėjome ten būti, bet nusprendė, kad nevyks. Būtų labai faina buvę.
– Anksti įvyko ir persikėlimas į Klaipėdos „Neptūno“ sistemą, ar ten taip pat buvo sunku persilaužti?
– Persikėliau po dešimtos klasės ir iš tikrųjų buvo lengviau, po visų rinktinių. Vėl turėjau daug ko išmokti, naujų mažų detalių. Pirmas sezonas nebuvo toks, kokio tikėjausi, žaidimo laiko gavau daug jau pirmą sezoną, treneris pasitikėjo. Šiltai visi priėmė. Tik pagrindai, kur kaip stovėti, plius ir mokykla buvo kosmosas. Prieš tai Žemaičių Kalvarijoje mokiausi.
– Brolis pamojuoja prieš nosį Europos čempiono medaliu?
– Nelabai jis tai sureikšmina, manau dėl to, kad nelabai juo ten pasitikėjo, mažai žaidė. Aišku, tas medalis yra, bet, manau, jam smagesnis būtų, jei jis būtų žaidęs ir labiau prie to prisidėjęs. Nėra, kad kažkaip man prikaišiotų.
Kreišmontas
– Dar su „Neptūnu“ gavote progą debiutuoti LKL, kaip tai įvyko?
– Kai mane užregistravo aš važiavau iš Alytaus į Klaipėdą, nebuvau net rytinėje treniruotėje. Tada su dubleriais mums buvo laisvas rytas, važiavau iš draugės, buvau netoli Klaipėdos, iki rungtynių likusios gal trys valandos, skambina direktorius Vaitelis, sako „Lukai, šiandien tave registruosime“. Gerai, galvoju, dar už vairo sėdėdamas. Ir anksčiau treniravausi su komanda, bet tas registravimas buvo lengvas šokas. Nuvykau į rungtynes nesitikėdamas, kad gausiu žaisti, užregistruos kaip dvyliktą žaidėją ir tiek. Treneris antro kėlinio gale sako „Lukai, į aikštę“. Aš net derinių nežinau, nieko. Dar tritaškį pataikiau, pirmi mano taškai LKL buvo, gavau, mečiau ir viskas, įkrito, pasisekė.
– „Neptūnas“ pastaraisiais metais suteikia daug šansų jaunimui, kodėl vis dėlto nusprendėte jėgas išmėginti kitame klube?
– Paprasčiausiai manau, kad nelabai man ten laiko būtų buvę, mano pozicija gana užimta. Su Dainiumi irgi peršnekėjome, kad ir dubleriuose nenorėjau likti. Jei atsiras geresnė situacija LKL, galiu vykti, nes išleisti manęs kažkur į kitą NKL komandą jis nenorėjo. Ieškojome tų variantų, atsirado Jonava, atvažiavau į peržiūrą, kelios draugiškos rungtynės, taip ir atsitiko. Man čia iškart labai patiko ir aš džiaugiuosi, kad mane pasiliko. Esu labai patenkintas.
– Čia buvo vienintelis variantas LKL?
– Prieš tai dar buvo „Gargždai“, bet jie nieko. Manau, kad ten gerai pasirodžiau, bet jie daug šnekėjo, o aš nelaukiau, gavau šansą Jonavoje ir atvažiavau čia.
– Stebint gausesnes bendraamžių minutes silpnesnėse LKL komandose, esate patenkintas savo vaidmeniu?
– Taip. Pirmais metais atėjęs pas trenerį Šeškų daug nesitikėjau, tos dešimt minučių yra visai solidu. Galėtų kartais būti ir daug, bet čia jau viskas ir nuo manęs priklauso. Kaip kurios rungtynės, vienose išeinu geriau, kitose – prasčiau. Esu gana priklausomas nuo pirmo išėjimo, bet gaunu šansų ir bandau juos išnaudoti. Jei pirmas metimas įkrenta, tikrai galiu žaisti. Bendrai tikrai nesu nusivylęs.
– Gaunant kuklias minutes nėra keista klausyti trenerio minčių apie naujoko būtinybę?
– Nežinau, vis tiek esi jaunas. Atėjus patyrusiam žaidėjui mano minutės dar labiau kristų, bet treneriui reikia. Tikrai mums reikia, treniruotėse kartais neturime net dešimties žaidėjų. Nežinau, keista, aišku, bet taip yra.
– Jau debiutuodamas Jonavoje surinkote 11 taškų prieš Prienų komandą, kaip atsimenate šį epizodą?
– Labai džiaugiausi, gerai viskas sukrito, pataikiau, gavau minučių. Sakau, pirmą metimą įmečiau, visas jaudulys nukrito, galėjau žaisti ir gynyboje sustovėjau, jokių problemų nebuvo. Jei pirmas metimas įkrenta, viskas gerai. Nemaniau, kad taip bus visada. Dabar taip ir vyksta, vienos rungtynės geresnės, iš kitų išeinu minusinis, banguoja žaidimas. Manau su laiku ateis stabilumas ir viskas bus gerai.
Kreišmontas
– Kiek apskritai esate krepšinio maniakas, stebite visas lygas?
– Labai daug. Visada žiūriu, Eurolyga, NKL labai seku, ten dar daug mano draugų žaidžia, aišku, LKL. Gal tik NBA nepažiūriu. Kai tik laisvo laiko turiu, visada – krepšinis. Kol kas man NKL net įdomiausia stebėti, pačius dublerius su visais pažįstamais. Tikrai labai daug stebiu krepšinio.
– Tapus pilnaverčiu LKL žaidėju, kuris krepšininkas realiai labiausiai skiriasi nuo to, kokį įspūdį buvo palikęs per TV ekraną?
– Net nesu pagalvojęs apie tai. Tikrai nepasakysiu, net neįsivaizduoju.
– Teko pasiginti ir prieš Igną Brazdeikį, kokį įspūdį jis paliko?
– Pamenu, išėjęs galvoju, kad prieš mane NBA žaidėjas, kad tik neapeitų, kad tik apsiginti kaip nors. Labai faina, tas ir jauduliukas buvo. Vos išėjęs galėjau pelnyti taškus iš po krepšio, bet pramečiau laisvas kaire ranka, tie taškai būtų pridėję pasitikėjimo. Ne tik Brazdeikis įspūdį paliko, Dimša irgi, visi Eurolygos žaidėjai, jausmas nuostabus, ne kasdien tai patirsi. Buvo jaudulys nepraleisti taškų, nors būtent iš Brazdeikio gal ir negavau. Nebuvo mano užduotis būtent jį dengti, tiesiog perimi žmogų to, kurį pakeitei, dabar net neatsimenu, vietoje ko išėjau.
– Karaliaus Mindaugo taurės („Citadele KMT“) burtai suvedė su gerai pažįstamu Klaipėdos „Neptūnu“. Kokios prognozės?
– Nenoriu nieko šnekėti tuo klausimu, tikrai neprognozuosiu. Įdomios rungtynės laukia, nebus lengva, kelionė tolima, „Neptūnas“ dabar tikrai gerai žaidžia, manau, bus gera serija. Tikėkimės, kad bus mūsų naudai. Jonava pirmą kartą istorijoje gali patekti į ketvertą, būtų nuostabu tokiame renginyje sudalyvauti. Visai Jonavai šventė, o ir Šiauliai netoli, galėtų mūsų gerbėjai atvykti. Mūsiškiai ir taip visur važinėja, grįžta, čia sutinka, nuostabu, kad tokius turime. Palaikau „Neptūną“, bet tikiuosi, kad mes išeisime į pusfinalį.
English (US) ·