Buvęs Rusijos GRU karininkas kovoja už Ukrainą: šalis, kuriai prisiekiau, nebeegzistuoja

Vladislavas Ammosovas teigia daugiau nei 15 metų daręs karjerą Rusijos kariuomenėje ir jos žvalgybos tarnyboje – GRU. Dabar jis yra Kyjive, pasirengęs pakelti ginklą prieš savo tėvynę. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

„Šalis, kuriai daviau priesaiką... nebeegzistuoja“, – sakė jis „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Ukrainos tarnybai, kuri išanalizavo V. Ammosovo karinės tarnybos Rusijoje dokumentus.

Prieš kelias dienas vaikščiodamas po Kyjivo centrą A. Ammosovas sustojo apžiūrėti sunaikintos Rusijos karinės technikos ekspozicijos.

„Tie vaikinai nesuprato, už ką miršta, – sakė jis. – Džiaugiuosi, kad jie čia neįkėlė kojos. Džiaugiuosi, kad stovime laisvame, klestinčiame mieste. Kartu man gaila vaikinų, kurie buvo šiose transporto priemonėse. Jie galėjo ir toliau sau gyventi, jei Rusija būtų normali šalis.“

Kai 2022 m. vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, A. Ammosovas buvo vienas iš nedaugelio rusų, pasirengusių kovoti Kyjivo pusėje.

„Paskambinau į Ukrainos ambasadą ir bandžiau susisiekti su „Laisvosios Rusijos legionu“, – sakė jis, turėdamas omenyje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinį, kuriame tarnauja ir su Rusijos kariuomene kaunasi rusų perbėgėliai ir Rusijos bei Baltarusijos savanoriai. – Tačiau mano bandymas buvo bevaisis. Jau buvau bepasiduodąs.“

Visgi 2022 m. lapkritį Lenkijoje buvo įkurta rusų emigrantų organizacija „Pilietinė taryba“, verbuojanti savanorius kovai už Ukrainą. Ši grupė pirmiausia verbuoja tuos Rusijos piliečius, kurie nėra etniniai rusai, įskaitant totorius, baškirus, čečėnus ir kt. V. Ammosovas yra etninis jakutas iš Sibire esančios Sachos respublikos, dar vadinamos Jakutija.

„Viliuosi... pelnysiu pasitikėjimą“

Rusijos saugumo tarnybos nuo seno į opozicinių grupių gretas infiltruoja šnipus ir provokatorius – ši praktika siekia dar caro laikus, todėl dažnai sakoma, kad „buvusių“ GRU karininkų nebūna. Todėl A. Ammosovas nė kiek nenustebo paklaustas, kaip juo būtų galima pasitikėti.

„Niekada nėra jokių garantijų, – sakė jis. – Tačiau viliuosi, kad savo tarnyba ir darbu Rusijos nenaudai pelnysiu pasitikėjimą.“

RFE / RL neturėjo galimybių savarankiškai patikrinti V. Ammosovo pasakojimo apie jo praeitį, tačiau jis buvo pagrįstas tarnybos dokumentais. Karininkas teigė buvęs ne kartą tikrintas Ukrainos saugumo ir karinių struktūrų.

„Perėjau visus įsivaizduojamus ir neįsivaizduojamus patikrinimus, – sakė jis. – Jei dabar su jumis kalbu, vadinasi, niekas neužkliuvo.“

„Esu pasirengęs įžengti į Rusijos teritoriją ir naikinti priešus ten, – pridūrė karininkas. – Mano tėvynės priešai yra tie, kurie remia V. Putino Vyriausybę.... Mano tautiečiai, pasirodo, tapo tamsiųjų jėgų tarnais.“

Nepagrįsti Maskvos teiginiai, kad Ukrainą užvaldė fašistai, A. Ammosovui kelia juoką.

„Nėra labiau fašistinės šalies už Rusiją“, – įsitikinęs jis.

Imperialisto raida

V. Ammosovo transformacija vyko ilgai, tačiau jos užuomazgų galima rasti jau pačioje jo karinės karjeros pradžioje. Kaip pats sako, jis yra dviejų Maskvos karų Čečėnijoje 1990-aisiais ir 2000-aisiais veteranas, baigęs prestižiškiausius šalies karinius institutus. Žvelgdamas atgal, jis teigia buvęs ruošiamas tapti „imperialistu“.

„Esu Sovietų Sąjungos produktas“, – sakė karininkas.

Karai Čečėnijoje „prablaivė man protą“, – paaiškino V. Ammosovas. – Buvau paveiktas propagandos ir maniau, kad ten veikė tikri banditai. Tačiau pamačiau paprastus žmones ir supratau, už ką jie kovoja. Tai buvo tautos karas už laisvę.“

Tuo metu jis taip pat labai nusivylė rusų karininkais.

„Visada buvau mokomas, kad karininkai yra šalies elitas, – sakė V. Ammosovas. – Bet tada pamačiau, kokie jie gali būti, kai 10 dienų negauna išgerti. Buvo tokių, kurie viską gadino. Buvo tokių, kurie pardavinėjo savo ginklus. Buvo tokių, kurie tiesiog išdavė saviškius, pasiųsdami juos į mirtį.“

Nepaisant to, jo neapleido „vidinis įsitikinimas“, kad privalo atlikti savo pareigą ir „ginti tėvynę“.

Įgijęs kovinės patirties V. Ammosovas buvo įdarbintas GRU ir apmokytas naudotis matematiniu modeliavimu, padedančiu „rasti pažeidžiamą šalies ekonomikos tašką“.

„Silpnąją vietą galima rasti bet kurioje sudėtingoje techninėje sistemoje – sakė jis. – Šiais laikais be elektros nėra gyvenimo. Net ir visų išmaniųjų telefonų išjungimas kelioms valandoms gali turėti didžiulį poveikį ekonomikai.“

Galutinis tikslas, anot jo, buvo „sunaikinti ištisas šalis“.

Pasipriešinimas

V. Ammosovas prisipažino, kad būdamas etninis jakutas jis ne kartą susidūrė su etninių rusų rasizmu ir šovinizmu. Anot jo, didžiuosiuose Rusijos miestuose gali būti sustabdytas policijos ar iškoneveiktas praeivių vien dėl to, kad kalbi jakutų kalba.

„Nuvažiavęs į Maskvą ir įėjęs į metro stotį iš karto buvau sustabdytas, – pasakojo jis. – Mane, kaip „ne rusą“, išgelbėjo tik karininko pažymėjimas. Su manimi buvo elgiamasi kaip su antrarūšiu žmogumi.“

„O Ukrainoje manęs dar nė karto neprašė pateikti pasą, – pridūrė V. Ammosovas. – Niekada nebuvau sustabdytas policijos.“

Pasak jo, nusivylimas augo, V. Putino Rusijai tampant vis labiau autoritarine.

„Buvo sunku žiūrėti, kaip mušami žmonės, – sakė V. Ammosovas RFE / RL. – Kaip žmonės įkalinami. Galvojau, ar negalime susivienyti ir tam pasipriešinti?“

A. Ammosovas paliko aktyviąją tarnybą ir išėjo į atsargą prieš 2014 metus, kai Rusija užgrobė Ukrainai priklausantį Krymą ir sukurstė separatistinį karą dalyje Rytų Ukrainos.

Jis teigė manantis, kad Rusijoje yra daug susikaupusio pykčio, kuris kažkada tikrai prasiverš, nes karas Ukrainoje silpnina itin centralizuotą Rusijos sistemą.

„Ar galite įsivaizduoti, kokia neapykanta ims veržtis Rusijai žlugus? – klausė jis. – Žmonės prisimins 100 ar 200 metų senumo įvykius.“

V. Ammosovo nuomone, 2014 m. Maskvos agresija prieš Ukrainą buvo Rusijos „pabaigos pradžia“.

„Akimirksniu tai supratau“, – baigė pokalbį karininkas.