Buvęs NATO vadovas Rasmussenas: Putino plane yra ir Baltijos šalys

Vakarai per silpnai reagavo į Rusijos invazijas Sakartvele 2008-aisiais ir Ukrainoje 2014-aisiais, tai pasiuntė Vladimirui Putinui žinutę, kad jis gali užgrobti kaimynų teritorijas ir tai jam beveik nieko nekainuos, interviu „The Atlantic“ sakė buvęs NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.

Anot jo, jei V. Putinui pasiseks Ukrainoje, jis čia nesustos.

„Kitas tikslas bus Moldova, tuomet Sakartvelas ir, galiausiai, Baltijos šalys. Bet šis projektas jam tapo gerokai labiau komplikuotas, nes po Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO, Baltijos jūra taps NATO jūra. Trijų Baltijos šalių gynyba bus žymiai lengvesnė ir efektyvesnė, jei norėsime, galėsime blokuoti visus įėjimus ir išėjimus į Rusiją per Sankt Peterburgą. Putino išprovokuotas Suomijos ir Švedijos stojimas yra NATO yra strateginis pralaimėjimas Rusijai“, – sakė A. F. Rasmussenas.

Jis pažymėjo, kad V. Putino grasinimai reaguoti į NATO artėjimą prie Rusijos sienų šiandien atrodo absurdiškai, nes Kremlius visiškai nieko negali padaryti.

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, 2009–2014 m. Aljansui vadovavęs pareigūnas sakė, kad Ukrainos saugumą gali užtikrinti tik stiprios ginkluotosios pajėgos, o sąjungininkai turi įsipareigoti padėti jas sukurti. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus apie būtinybę išvengti V. Putino pažeminimo, skambučius Kremliui, A. F. Rasmussenas vadino „nesėkmingais“.

„Macrono pareiškimai yra pragaištingi. Jie siūlo mintį, kad mes žengiame į naują pasaulinę tvarką, kuri paremta ne teisės viršenybe, bet stipriojo galia. Jei Putinui gali pavykti užimti Ukrainos teritorijas, tai siaubinga – nes kas laukia toliau? – svarstė politikas, pabrėžęs, kad tokie veiksmai gali įkvėpti Pekiną jėga užimti Taivaną. – Neturėtume siūlyti Putinui išvažiavimo rampos. Turime jam siųsti naują žinią: jei nori išlipti iš šios sumaišties, dink iš Ukrainos“.

Buvęs NATO vadovas taip pat kritikavo Prancūzijos paramos stygių Ukrainai.

„Jei vertinti ginkluotės, kurią skirtingos šalys perdavė Ukrainai, skaičius, Prancūzija neperdavė praktiškai nieko. Prancūzijos paramos mastas prilygsta Danijos – perduota ginkluotės už 160 mln. JAV dolerių, pagal Kylio Pasaulio ekonomikos instituto duomenis. (Vokietija, pavyzdžiui, perdavė paramos už 10 kartų didesnę vertę.) Palyginus su tuo, Britanija pasirodė išskirtinai“, – sakė A. F. Ramussenas, prognozavęs, kad Londono parama Kyjivui tęsis ir po britų Vyriausybės vadovo pasikeitimo.

Jis taip pat kalbėjo apie kartu su buvusiu JAV ambasadoriumi prie NATO Ivo H. Daalderiu siūlomą „ekonominį 5-ąjį straipsnį“, kuris padėtų sąjungininkams atlaikyti ekonominį spaudimą.

„Tam tikros demokratijos, tokios kaip Australija ir Lietuva, susidūrė su Kinijos ekonomine prievarta. Mūsų pasiūlymas būtų laikyti tokią ekonominę jėgą ataka prieš mus visus“, – sakė A. F. Rassmusenas. Anot jo, sąjungininkai teiktų pagalbą spaudimą patiriančioms šalims investiciniais susitarimais, technologijų perdavimu, pagalba perkelt gamybines operacijas ir pan.

„Mano ilgalaikė vizija – sukurti bendrą pasaulio demokratijų, kurios sudaro apie 60 proc. pasaulinės ekonomikos, rinką. Tai pasiekiama, jei būsime vieningi. Gimsta nauja pasaulio tvarka, kurioje ekonominių santykių tarp autokratijų ir demokratijų bus mažiau. Globalizacija žengia į naują fazę“, – sakė A. F. Rassmusenas.