„Būstas yra teisė, o ne prekė“ – Lenkija užsimojo fiksuoti paskolų palūkanų normas pirmajam būstui

Lenkijoje svarstoma, ar fiksuoti pirmo būsto pirkėjams paskolų palūkanas 10-čiai metų. Ši idėja plačiai palaikoma Lenkijos politikų ir visuomenės, tačiau nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai iškraipo rinkos paklausą. 

Lenkijos Vyriausybė paskelbė, kad turi programą, kuri, teigiama, padėtų jauniems asmenims lengviau įsigyti pirmąjį būstą.

„Tai yra programa „Pirmas būstas“. <...> Vienas pagrindinis dalykas, apie ką kalbama, yra fiksuotos palūkanų normos – žmonėms iki 40 metų 10-čiai metų būtų fiksuojamos 2 proc. palūkanų normos, visą kitą dalį kompensuotų valstybė. Sakykime, jeigu dabar Lenkijoje yra maždaug 9 proc., tai 7 proc. sumokėtų valstybė.

Jeigu viskas pavyks ir šita programa bus priimta, 10 metų bus taikoma tokia lengvata, tikrai labai didžiuliai taupymai“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.

Be to, Lenkijos Vyriausybė sieks apsaugoti žmonių santaupas pradiniam įnašui, atsižvelgdama į infliacijos dydį.

„Kitas dalykas, kad žmonės galėtų sukaupti būtent savo pradinį įnašą, bus daroma taip, kad Vyriausybė sumokės už indėlį, pavyzdžiui, jei indėlis bus 8 proc., o infliacija 16 proc., tai valstybė visada padidins iki to infliacijos dydžio. Tam, kad žmonių santaupos būtų apsaugotos nuo infliacijos ir būtų galima tuos pinigus panaudoti po 10 metų, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, pirmą būstą“, – aiškina L. Vaičiūnas.

Lenkijoje gyvenantis LRT RADIJO bendradarbis primena, kad šis sprendimas yra svarstomas, nes šalis nepriklauso euro zonai ir palūkanų normos čia yra vienos didžiausių Europoje.

„Zloto Europos Centrinio Banko palūkanų normos šiuo metu turbūt yra pačios didžiausios Europoje – 6,7 proc. Dėl to, kad Lenkijos centrinis bankas jau prieš maždaug metus pradėjo stabdyti infliaciją ir tai darė didindamas palūkanų normas. <...> Padidintos palūkanų normos nulėmė, kad vidurinioji klasė nebegali gauti paskolų, nes jų kredito reitingas yra per mažas. Be to, dėl to pradėjo stoti ir statybų sektorius, nekilnojamojo turto rinka. Dėl to valstybei teko galvoti, kaip spręsti šią situaciją“, – nurodo pašnekovas.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad Lenkijoje vyrauja suvokimas, kad būstas yra ne prekė, o teisė. Todėl kol kas Lenkijoje ši programa sulaukia tik pagyrų tiek iš statybos sektoriaus, tiek ir gyventojų.

Visgi nekilnojamojo turto ekspertas A. Antanavičius tokią paramą vertina kaip paklausos iškraipymą, kuris galiausiai gali nulemti dar didesnį kainų kilimą. Anot jo, tai yra trumpalaikis sprendimas, o ateityje gali kilti dar didesnių problemų.

„Pas mus ir visose visuomenėse yra dalis gyventojų, laukiančių kainų mažėjimo, pavyzdžiui, Lenkijoje galbūt dalis irgi jau tikėjosi, kad rinka stoja, bus galima pasiderėti, kaina sumažės ir staiga ateina valstybė ir sako – žiūrėkite, mes keičiame žaidimo taisykles, įmetame kažkokius argumentus, dėl kurių paklausa išaugs, ir jūs kainų mažėjimo nesulauksite“, – komentuoja pašnekovas.

Ekspertas aiškina, kad tokiu atveju būtina atsižvelgti į tai, iš kur imami pinigai paramai, bei suprasti nekilnojamojo turto kainų kilimo priežastis.

„Ne dėl statybinių kaštų, dar kažkokių priežasčių (kyla kainos – LRT.lt), o dėl paklausos ir pasiūlos balanso. Kai yra daug spekuliatyvių pirkėjų rinkoje, <...> tuos visus, kurie nori į būstą žiūrėti kaip į investicinę priemonę, reikėtų taip šiek tiek bausti per didesnius mokesčius, sandorių mokesčius, kad iš tų žmonių, kurie perka 5-tą, 10-tą ar kelioliktą būstą, paimtų daugiau pinigų ir tada, sutinku, juos skirti jauniems žmonėms“, – kaip reikėtų spręsti šią situaciją siūlo A. Antanavičius.

Jis pastebi, kad panašių, tik ne tokio masto, iniciatyvų yra ir Lietuvoje, tačiau jos yra vienpusiškos, taip pat galinčios iškreipti rinką.

„Iki šiol visi tie pasiūlymai yra palankūs, pavyzdžiui, finansinėms institucijoms, kurioms gal ir smagu, kad kainos kyla – tada ir paskolų reikia daugiau išdalinti, o jei valstybė finansuoja, tai tampa toks lengvas biznis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Balsavimas dėl paskolų palūkanų fiksavimo pirmajam būstui Lenkijoje planuojamas sausio pabaigoje-vasario pradžioje, o jį priėmus, programa įsigaliotų nuo liepos 1 d.