Būsimi vairuotojai egzaminus „Regitroje“ laiko ir 60 kartų – įgyti teisę vairuoti tampa vis sudėtingiau

Teorijos egzaminą laikė 60 kartų, praktikos – 39. Tiek kartų žmonės yra bandę laimę įgyti vairuotojo pažymėjimą „Regitroje“. Ar šiems rekordininkams galiausiai pavyko, istorija nutyli. Tačiau viena yra akivaizdu – pastaruoju metu įgyti teisę vairuoti Lietuvoje nėra taip paprasta.

LRT.lt gauti skaičiai rodo, jog tik mažiau nei pusė būsimų vairuotojų iš pirmo karto išlaiko teorijos egzaminą, trečdalis – vairavimo. Pasak „Regitros“ atstovės spaudai Emilijos Bardauskienės, egzaminų metu itin dažnai koją pakiša jaudulys ar perdėtas pasitikėjimas savimi.

Skaičiai verčia susimąstyti

Praėjusiais metais populiariausios B kategorijos teorijos egzaminą „Regitroje“ pirmą kartą laikė apie 30,5 tūkst. būsimų vairuotojų, o praktikos – apie 30,3 tūkst. 2020 m. šie skaičiai atitinkamai siekė 31,3 tūkst. ir apie 26,5 tūkst.

„2020 m. laikiusių praktikos egzaminą skaičius buvo mažesnis. Tam, be abejo, daugiausiai įtakos turėjo pandemija, nes kurį laiką buvo apribota „Regitros“ ir vairavimo mokyklų veikla. Pernai, atlaisvinus ribojimus, šis skaičius vėl ūgtelėjo“, – LRT.lt pasakojo E. Bardauskienė.

Ji detalizavo, kad pernai teorijos dalį iš pirmo karto išlaikė apie 45 proc. asmenų, praktikos su mechanine pavarų dėže – apie 32 proc., o su automatine – apie 35 proc. Tuo metu 2020 m. teorijos egzamino išlaikymas siekė apie 51 proc., praktikos – 35 proc. su mechanine pavarų dėže ir 38 proc. su automatine.

„Jei analizuotume bendras tendencijas, 2021 m. teorijos egzaminas vidutiniškai buvo išlaikomas iš 2 karto, o praktikos – iš 2,4. Šiuo atveju teorijos egzamino išlaikymo procentas yra aukštesnis nei praktinės dalies galbūt todėl, jog praktikos egzaminas reikalauja daugiau pasiruošimo.

Būsimas vairuotojas jau dalyvauja eisme, tad jis privalo gebėti ne tik gerai valdyti transporto priemonę, stebėti kelio ženklus, bet ir nuspėti kitų eismo dalyvių veiksmus, reaguoti į jų klaidas, priimti reikiamus sprendimus“, – svarstė „Regitros“ atstovė.

Ji taip pat pridūrė, kad per visą egzaminų laikymo laikotarpį (nuo 2003 m.) daugiausiai teorijos dalį buvo bandyta laikyti 60 kartų, o praktinę – 39.

Įtakos turi ir stresas, ir pandemija

Analizuodama priežastis, kodėl ne visiems vairuotojams pavyksta egzaminus išlaikyti iš pirmo karto, „Regitra“ pirmiausiai išskiria streso įtaką.

„Tą matome ir analizuodami klientų atsiliepimus. Jie dažnai akcentuoja, kad būtent stresas trukdo susikoncentruoti ir pasiekti norimą rezultatą. Mūsų sukurtos apklausos rezultatai rodo, jog tik apie ketvirtadalis egzamino metu nejaučia įtampos bei jaudulio.

Atsižvelgiant į tai, patartume stengtis nenuteikti savęs iš anksto neigiamai, netikėti nusistovėjusiais mitais ir pasitikėti savo įgytais įgūdžiais bei žiniomis. Neretai klientai sako, jog jie itin jaudinosi, nes yra girdėję daug įvairių gandų, tačiau jų atveju jie nepasitvirtino ir viskas praėjo sėkmingai. Tad kiekvieno žmogaus patirtis yra labai individuali ir jos tikrai nereikėtų pritaikyti sau“, – pažymėjo E. Bardauskienė.

Anot pašnekovės, nors kiekvienais metais išlaikymo statistika šiek tiek kinta, pastaruoju metu ypač jaučiama ir pandemijos, karantino įtaka.

„Dėl apribotos tiek „Regitros“, tiek vairavimo mokyklų veiklos susidarė didesnis norinčiųjų įgyti teisę vairuoti skaičius. Tai lėmė tokią situaciją, jog tam tikrą laiką nebuvo lavinami įgyti įgūdžiai, todėl mes nuolat patariame besiruošiantiems laikyti egzaminą, jei yra galimybė, papildomai praktikuotis su šeimos nariais“, – tęsė ji.

„Regitros“ atstovės teigimu, žmonės neretai yra linkę ir tiesiog rizikuoti bei pasikliauti sėkme, nors jiems dar trūksta tam tikrų žinių bei įgūdžių. „Todėl kviečiame į egzaminą atvykti tik tikrai pasiruošus bei užtikrintiems savo jėgomis. Dar geriau pasiruošti padės ir „Regitros“ parengta mokomoji medžiaga“, – atkreipė dėmesį E. Bardauskienė.

Užgęsta, nerodo posūkio signalų

Praktikos egzamino metu „Regitroje“ gali būti fiksuojamos nekritinės, specifinės pasikartojančios (šešios nekritinės klaidos, atliekant tą patį vertinamą veiksmą) ir kritinės klaidos. Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, galima padaryti ne daugiau kaip 8 nekritines klaidas. Tačiau kritinių ir specifinių pasikartojančių klaidų būtina išvengti.

„Dažniausia nekritinė klaida yra susijusi su variklio užgesinimu, neteisingos pavaros pasirinkimu tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, posūkis atliekamas per aukšta pavara. Besiruošiantiems laikyti egzaminą patariama išskirtinį dėmesį atkreipti ir į posūkio signalus.

Jie yra labai svarbūs, kadangi taip kitus eismo dalyvius įspėjame apie savo būsimus veiksmus ir leidžiame iš anksto prognozuoti mūsų elgesį. Dažniausia pradedančių vairuotojų klaida – posūkio signalų nerodymas prieš pradedant važiuoti, sustojant ar apsisukinėjant. Taip pat itin dažnai nekritinės klaidos yra susijusios su netinkamu žvalgymusi, nors tai gali tapti avarijų priežastimi“, – pažymėjo E. Bardauskienė.

Kalbant apie kritines klaidas, pasak „Regitros“ atstovės, neretai pradedantieji vairuotojai nevykdo eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo reikalavimų. Pavyzdžiui, kerta ištisinę eismo juostą. Kita dažniausiai pasitaikanti kritinė klaida yra susijusi su sprendimų priėmimu.

„Pavyzdys – netinkamai taikoma važiavimo pirmumo taisyklė, t. y. iš šalutinio kelio nepraleidžiama pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė. Taip pat klystama artėjant prie pėsčiųjų perėjų. Svarbu suprasti, kad pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė, todėl visada patariama artėjant prie pėsčiųjų perėjos sumažinti greitį, atidžiai žvalgytis ir važiuoti tik įsitikinus, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos būtina praleisti“, – LRT.lt kalbėjo pašnekovė.

Bandoma sukčiauti

E. Bardauskienė atskleidė, kad labai norėdami įgyti teisę vairuoti, kai kurie asmenys nevengia ir sukčiauti. Tą dažniausiai bandoma daryti teorijos egzaminų metu. Sukčiautojai bando ne tik naudotis neleistina vaizdo ir garso perdavimo įranga, bet retsykiais vietoj savęs atsiunčia ir kitą asmenį.

„Pernai užfiksuota 10 sukčiavimo atvejų, o šiemet – 4. Visiems nesąžiningai besielgiantiems asmenims egzaminą pakartotinai leidžiama laikyti tik po metų. Na, o jei sukčiauti bandoma pateikiant suklastotą asmens dokumentą, ši informacija perduodama ir policijos pareigūnams“, – pažymėjo pašnekovė.

„Regitros“ atstovės teigimu, pasitaikantys sukčiavimo atvejai yra viena iš priežasčių, kodėl visoje Lietuvoje pagal olandų modelį yra palaipsniui atnaujinamos teorijos egzaminų klasės. Jos padeda dar paprasčiau pastebėti bandančius sukčiauti asmenis, kadangi naujo standarto klasėse būsimi vairuotojai sėdi puslankiu, o kiekvienoje egzaminavimo vietoje yra papildomi veidrodžiai ir stebėjimo kameros.

„Taip pat pastebime, kad būsimi vairuotojai neretai neteisėtos pagalbos ieško socialiniuose tinkluose, kur nuolat pasirodo sukčių skelbimų, siūlančių įsigyti neva tikrą vairuotojo pažymėjimą ar už asmenį išlaikyti vairavimo egzaminą. Kaip rodo praktika, tokie siūlymai yra paprasčiausi bandymai neteisėtai išvilioti iš žmonių pinigų.

Todėl nuolat atkreipiame vairuotojų dėmesį į tokius skelbimus ir kviečiame nepakliūti į sukčių rankas. Yra istorijų, kai klientai kreipiasi į mus pripažinę, kad jie patikėjo tokia siūloma pagalba, pervedė pinigus ir liko apgauti. Štai vienas asmuo, keletą kartų neišlaikęs egzamino, nusprendė įsigyti vairuotojo pažymėjimą ir sukčiams už jį pervedė 750 eurų“, – LRT.lt pasakojo E. Bardauskienė.