Prieš 1 metus
58
Ne paslaptis, kad tinkamai rūpinantis burnos ertmės higiena, tikimybė susirgti įvairiomis dantų ir dantenų ligomis atitinkamai sumažėja. O ar žinote, kad tinkamai rūpindamiesi burnos sveikata ir jos higiena, sumažiname riziką susirgti ir kitomis ligomis bet kur kitur organizme? Remiantis moksliniais tyrimais, burnoje prasidėjusios ir užleistos problemos veikia kur kas plačiau, o galimų ligų spektras verčia sunerimti.
Prasta burnos sveikata – rimtas signalas
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022-ųjų m. Burnos sveikatos būklės ataskaita, su burnos ligomis susiduria net pusę viso pasaulio gyventojų ir tai yra milijardu daugiau, nei kartu sudėjus psichikos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir vėžio atvejus.
Sudėtingą situaciją atskleidžia ir Lietuvos sveikatos statistikos departamento duomenys: savo dantų ir dantenų būklę 2019 m. kas antras gyventojas įvertino kaip vidutinišką (37 proc.) ar blogą/labai blogą (20 proc.) ir tik 44 proc. burnos sveikatą įvertino kaip labai gerą ir gerą.
Minėti duomenys verčia sunerimti, nes suprastėjusi ir prasta burnos sveikata veikia žmogaus gyvenimo kokybę apskritai: paveikiamos kramtymo funkcijos, estetinis vaizdas, jaučiamas skausmas, galimos rimtos komplikacijos, paveikiama ir psichologinė jausena.
Moksliniai tyrimai nuolat įrodo ir burnos sveikatos ryšį su viso kūno sveikata. Mokslininkai vardija: širdies bei kraujagyslių, plaučių, virškinamojo trakto ligos, akušerinės komplikacijos, smegenų sveikatos pablogėjimas bei įvairūs negalavimai kitose kūno vietose gali išsivystyti būtent dėl burnoje įsivyravusių patogeninių bakterijų.
Kaip tai gali nutikti? Burnos sveikatos būklė keičiasi dėl nepakankamos burnos ertmės higienos: kenčia dantys ir dantenos, o situacijos nevaldant – vystosi gingivitas, o vėliau ir periodontitas, auga patogeninių bakterijų skaičius, kurios per kraują išjuda plačiau, po visą organizmą.
Kokie pakitimai rodo, kad reikia ieškoti pagalbos?
Sunerimti reikia atsiradus bet kokiems pakitimams – galbūt tai nereiškia rimtos būklės, tačiau tik reaguodami galime užkirsti kelią problemos augimui. Kad burnos sveikata yra sutrikusi, galima įtarti pajautus nemalonų skonį ar kvapą burnoje (tiesa, minėtus simptomus paskleisti gali ir su burnos sveikata nesusijusios priežastys), atsiradus dantenų jautrumui, patinimui, kraujavimui.
Pasak burnos higienistės Vaidos Grinkevičienės, visi šie simptomai signalizuoja apie beprasidedantį dantenų uždegimą gingivitą. „Laiku nepašalintos minkštos ir sukietėjusios dantų apnašos ima dirginti dantenas, kaip reakcija į tai išsivysto uždegimas: dantenos pasidaro skausmingos, gali kraujuoti valant dantis ar valgant.“ – pasakoja specialistė.
Situacija suvaldoma, jeigu laiku kreipiamasi į specialistus, be to, jeigu ir pats žmogus yra pasiryžęs keisti savo dantų priežiūros rutiną. Kitu atveju, pasak V. Grinkevičienės, uždegimas stiprėja: „formuojasi dantenų kišenės, iš jų gali pasirodyti pūliai, ima tirpti alveolės kaulas, dantys pasidaro paslankūs, o galiausiai jų ir netenkama“.
Kaip rūpintis burnos sveikata namuose?
Į burnos ertmės sveikatą žvelgdami atsakingai, galime išvengti daugybės ligų ir jas lydinčių skausmingų pasekmių. Pasak burnos higienistės V.Grinkevičienės, svarbu suprasti, kad vien lengva ranka pereiti per dantis dantų šepetėliu neužtenka.
„Valyti dantis du kartus per dieną reikia kruopščiai, sukamaisiais judesiais apeinant kiekvieną dantį iš visų pusių, nespaudžiant, netraumuojant dantenų, o efektyviam dantų valymui būtinas ne tik dantų šepetėlis“ – pasakoja specialistė. Į rutiną svarbu įtraukti ir vieno danties šepetėlį, tarpdančių šepetėlį, liežuvio valiklį, dantų siūlą.
Vieno danties šepetėliu galima išvalyti kiekvieną dantį atskirai, kruopščiai išvalyti dantis prie dantenų krašto, pasiekti tas vietas, kurių įprastu šepetėliu nepasiekiame, tarpdančių šepetėliu – gerai išvalyti tarpdančius.
„Mums labai svarbu išvalyti maisto likučius ir kartu mechaniškai suardyti ant visų dantų visų paviršių susiformavusią bakterijų plėvelę. Maisto likučiai pašalinami dantų krapštukais ar siūlais, tačiau bakterijų plėvelė išlieka, – ji išardoma būtent tarpdančių šepetėliais“ – dalinosi burnos higienistė.
Svarbu nepamiršti ir liežuvio – jo priežiūrai tinka tiek įprasto dantų šepetėlio galvutės nugarėlėje esantis specialus gruoblėtas paviršius, tiek specialūs liežuvio valymo įrankiai.
Reguliarūs apsilankymai – ir profilaktikai, ir burnos sveikatos stiprinimui
Dantų priežiūra neturi apsiriboti tik namuose atliekama rutina – svarbu bendradarbiauti ir su specialistais, reguliariai lankytis profilaktiškai. Anot V.Grinkevičienės, „Profesionalų apžiūros yra itin svarbios – žmogus gali dar nieko blogo nejausti, tačiau specialistas pakitimus jau gali stebėti ir juos sustabdyti. Burnos higienistas gali įvertinti individualios burnos higienos įgūdžius bei kiek namuose taikoma higienos rutina yra efektyvi ir pakankama, atitinkamai gali patarti dėl burnos higienai reikalingų priemonių“.
Vienas reguliarių apsilankymų tikslų turėtų būti ir profesionali burnos higiena, kurią rekomenduojama atlikti 2 kartus per metus, nebent burnos higienistas paskyrė kitaip. Profesionalios burnos higienos metu yra pašalinamos apnašos, kurių patys nuvalyti dantų šepetėliu namuose nepajėgiame – tai padaryti gali tik specialistas, naudodamas specialius įrankius ir metodus.
„Apnašoms kaupiantis ir jų nešalinant, vystosi dantenų uždegimas, o patogeninėm bakterijom augant, auga tikimybė tik dar labiau sau pakenkti“ – primena burnos higienos specialistė.
Publikaciją parengė Rasa Markevičienė
English (US) ·