Bučos įvykių atgarsiai Rusijoje: kariai neigia buvę Ukrainoje, artimieji netiki pačiomis žudynėmis

Marija Kniazeva paskutinį kartą savo anūką eilinį Vasilijų Kniazevą matė per Naujuosius metus, kai jis buvo atvykęs iš Tolimųjų Rytų Chabarovsko regiono. Ten jis tarnavo 64-osios atskirosios gvardijos motorizuotų šaulių brigadoje.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

„Jis tarnavo pagal prieš trejus metus pasirašytą sutartį, – RFE / RL pasakojo 70 metų M. Kniazeva, sodindama bulves prie namo esančiame darže. – Jo dalinys buvo iš Chabarovsko. Jis buvo atvykęs iš ten.“

M. Kniazeva teigė nežinanti, kuo jos anūkas užsiima šiuo metu. Ji sakė nesanti tikra, ar jis yra tarp dešimčių tūkstančių Rusijos karių, kovojančių Ukrainoje, didžiausiame kare Europoje per beveik aštuonis dešimtmečius.

Ji nežino, kad jis yra siejamas su karo nusikaltimais, kuriuos Ukrainos valdžios, žmogaus teisių gynimo grupių ir išgyvenusiųjų teigimu, Rusijos kariniai daliniai vykdė prieš civilius į šiaurę nuo Kyjivo esančiuose rajonuose.

Jau penktą mėnesį besitęsiančioje „specialiojoje karinėje operacijoje“, kaip Kremlius primygtinai reikalauja vadinti karą, rusų daliniai buvo priversti trauktis iš šiaurės ir centrinės Ukrainos, kur ukrainiečių pajėgos atmušė okupantus, siekusius užgrobti sostinę ir nuversti Vyriausybę.

Kovo pabaigoje Rusijos pajėgoms pasitraukus iš teritorijų į šiaurę nuo Kyjivo ir Černihivo ir pasislinkus į rytus ir pietus, kad sutelktų dėmesį į ten esančių teritorijų užgrobimą ir išlaikymą, Ukrainos ir tarptautiniai tyrėjai atskleidė visą virtinę žiaurių nusikaltimų, kuriuos, kaip teigiama, Rusijos kariai vykdė užimtuose rajonuose – Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje ir kt.

Kaip balandžio 12 dieną sakė Bučos meras, buvo rasti ir atpažinti mažiausiai 403 žmonių, kuriuos nužudė Rusijos kariai, kūnai.

Šių įvykių liudininkai iš pirmų lūpų pateikė žiaurių pasakojimų apie sušaudytus civilius, kartais su už nugaros surištomis rankomis, be to, tyrėjai teigia aptikę daugybę kompiuterinių failų, kariniams daliniams traukiantis paliktų laikinojoje Rusijos kariuomenės būstinėje Bučoje.

Tarp šių failų galima rasti ir 1600 karių iš 64-osios atskirosios gvardijos motorizuotų šaulių brigados, tarnavusių Bučoje ir gretimuose rajonuose, sąrašą. Balandžio 28 d. Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova paskelbė 10 asmenų, kurie, jos teigimu, buvo įvardyti kaip tarnaujantys šaulių brigadoje, sąrašą.

Ukrainos saugumo tarnybos, pagrindinės šalies žvalgybos agentūros, agentai taip pat pranešė radę mobilųjį telefoną, kurį Bučos rajone paliko rusų karys iš 64-osios atskirosios gvardijos motorizuotų šaulių brigados.

Pasak tarnybos, telefone buvo asmeninių nuotraukų, kurios vėliau buvo pateiktos atvirojo kodo tyrėjų grupei „InformNapalm“.

Vėliau „InformNapalm“ atstovai sakė išsiaiškinę telefono savininką – seržantą, tarnavusį Chabarovske įsikūrusios šaulių brigados žvalgybos padalinyje.

Iš nuotraukų ir kitų telefone buvusių duomenų tyrėjų grupė sudarė karių, tarnavusių Bučą užėmusių šaulių brigadoje, sąrašą.

Volgos kariai

Naudodamasis Ukrainos prokurorų ir atvirojo kodo tyrėjų sudarytais sąrašais, RFE / RL totorių-baškirų tarnybos projektas „Idel.Realities“ išsiaiškino ir pabandė susisiekti su 11 šaulių brigadoje tarnavusių karių, kilusių iš Rusijos centrinio Volgos regiono. Iš pradžių su visais buvo susisiekta per VK, Rusijos socialinės žiniasklaidos tinklą, kuriame visi jie buvo susikūrę paskyras.

Vienas vyras, sąrašuose pažymėtas kaip Aleksandras Kolojarovas iš Saratovo srities, privačia VK žinute RFE / RL prisipažino, kad tarnavo 64-ojoje brigadoje, tačiau teigė 2018 m. išėjęs į atsargą. Jo laipsnis nežinomas.

Kitas asmuo, Viktoras Loktionovas, VK žinutėje RFE / RL rašė: „Atsiųskite straipsnį ar bent šaltinį, kad galėčiau perskaityti, apie ką aš ten kalbu, neturėdamas su tuo nieko bendra.“ Vėliau jis nustojo bendrauti.

„InformNapalm“ duomenimis, V. Loktionovo pasas buvo išduotas Orenburgo srityje. Jo karinis laipsnis taip pat nežinomas.

Dar vienas „InformNapalm“ sąraše atsidūręs vyras buvo Aleksandras Jegorovas. Jis neigė kada nors tarnavęs 64-ojoje brigadoje.

Sąrašuose figūravo ir eilinio Aleksejaus Šijano pavardė. RFE / RL išsiaiškino, kad jo motina Jelena Zacharova, gyvena Permės srityje, Uralo regione. Paklausta apie Bučos įvykius, žinute VK ji atsakė: „Kas tai sugalvojo? Tai kažkokia nesąmonė“.

Anot jos, A. Šijanas niekada nėra buvęs Ukrainoje.

„Mano sūnui viskas gerai. Jis turi šeimą – žmoną, dukrą“, – sakė ji RFE / RL ir netrukus po to užblokavo ją kalbinusį žurnalistą.

Vasia Kniazevas iš Marių Respublikos

Eilinis V. Kniazevas, kurio pavardė įrašyta Ukrainos prokurorų sudarytame sąraše, kilęs iš Marių Respublikos – nedidelio, skurdaus regiono prie Volgos upės, maždaug už 800 kilometrų į rytus nuo Maskvos.

Socialiniame tinkle VK V. Kniazevas pasivadinęs Vasia – savo vardo mažybine forma. Vienoje iš paskyroje esančių nuotraukų, darytoje 2021 m. sausio 20 d., nurodytos tikslios koordinatės – 64-osios šaulių brigados karinio dalinio Nr. 51460 pagrindinė bazė.

Kitoje, 2021 m. gruodžio 19 d. paskelbtoje nuotraukoje, jaunas vyras, kuris, kaip manoma, ir yra V. Kniazevas, vilkintis tamsia pūkine striuke ir avintis baltais sportbačiais, stovi šalia paminklo Kremliaus prieigose, Maskvoje.

V. Kniazevas neatsakė į žinutes, siųstas jam per socialinį tinklą VK.

„InformNapalm“ paskelbti paso duomenys rodo, kad V. Kniazevo asmens dokumentas išduotas Sernuro kaime, Marių Respublikoje. Tyrimų agentūros sudarytame sąraše nurodyta gimimo data sutampa su VK paskyroje nurodyta V. Kniazevo gimimo data.

RFE / RL susisiekė su vienu iš VK nurodytų V. Kniazevo draugų – Piotru Kniazevu. Šis žmogus teigė, kad Vasilijus Kniazevas nebetarnauja kariuomenėje nuo 2020 m.

Marijos Kniazevos teigimu, Piotras yra Vasilijaus brolis.

Iš VK esančios informacijos pavyko išsiaiškinti, kad V. Kniazevo gimtasis miestas yra Ruskaja Liažmar, kur jis baigė vidurinę mokyklą, nors liko neaišku, kada.

M. Kniazeva RFE / RL sakė, kad V. Kniazevo motiną prieš kelerius metus nužudė jo tėvas.

RFE / RL nekalbėjo su V. Kniazevo tėvu, kuris šiuo metu gyvena kartu su M. Kniazeva, todėl negali patvirtinti šios informacijos.

Dar vienas prokurorų identifikuotas asmuo – 24 metų Michailas Kašinas iš Votkinsko miestelio Udmurtijoje. M. Kašinas, kurio karinis laipsnis nežinomas, į žinutes su prašymu pakomentuoti situaciją, išsiųstas per VK, neatsakė.

M. Kašino sesuo Jekaterina Čerepanova, su kuria RFE / RL pavyko susisiekti, atsisakė kalbėti apie brolio karinę tarnybą.

„Aš visiškai nieko apie tai nežinau“, – rašė ji VK žinutėje.

„Masinis didvyriškumas ir narsa“

Ukrainos ir užsienio šalių prokurorų pastangos sulaukė Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos pareigūnų bei kai kurių didžiausių Ukrainos finansininkų paramos.

Surengto iš anksto neskelbto vizito Kyjive metu aukščiausias JAV teisėsaugos pareigūnas generalinis prokuroras Merrickas Garlandas sakė skirsiantis patyrusį prokurorą, turintį patirties sekant buvusius nacius, padėti Ukrainai susekti Rusijos karo nusikaltėlius.

Iš Rusijos pusės nei Kremlius, nei Rusijos kariuomenės vadai viešai nepripažino besikaupiančių įrodymų ir kaltinimų, kad Rusijos kariai galėjo vykdyti karo nusikaltimus.

Balandžio 19 d. prezidentas Vladimiras Putinas išleido dekretą, kuriuo dėkoja 64-osios atskirosios gvardijos motorizuotų šaulių brigadai už darbą ir giria ją už „masinį didvyriškumą ir narsą, tvirtumą ir ryžtą“ bei „pasižymėjimą kariniuose veiksmuose, ginant Tėvynę ir valstybės interesus“.