Bręsta pokyčiai – nuo kitų metų medicinos studentai mokysis ir apie korupciją, ir apie psichinę sveikatą

Medicinos ir visuomenės sveikatos specialistai bus ruošiami pagal naujus reikalavimus. Jau nuo kitų mokslo metų pradžios pirmą kartą didesnis dėmesys bus skiriamas ir psichikos sveikatos raštingumui, korupciniam atsparumui, bendravimo įgūdžių ugdymui. Neseniai medicinos studijas baigę gydytojai pripažįsta – žinių apie konfliktinių situacijų sprendimą, apie korupciją, jiems studijuojant trūko.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanė Vaiva Hendrixon teigia, kad dabar studijų programų komiteto uždavinys – atnaujinti programas. Jose turės būti numatytos paskaitos apie psichikos sveikatos raštingumą, bendravimo įgūdžius, korupcinį atsparumą.

„Gydytojai irgi žmonės, jie pavargsta, susiduria su psichologinėmis problemomis, viena iš kompetencijų būsimų gydytojų – gebėti atpažinti, įsivardinti ir tvarkytis su savo paties psichologine gerove“, – sako V. Hendrixon.

Jos teigimu, jeigu gydytojas bus pervargęs, niekam iš to nebus gerai. Prodekanė neslepia, kad įtakos atsirasti tokioms paskaitoms turėjo ir pastaraisiais metais plačiai nuskambėjusios kelių medikų savižudybės.

„Paskatino ir tai, bet žinote, gyvenimo tempai dabar tokie, visi matome, kovidinė situacija taip pat nepadėjo, tai žinoma, reikia kalbėti apie tai, reikia kalbėti nebe universitete, apie tai reikia kalbėti pradedant bendrojo ugdymo mokyklose“, – įsitikinusi fakulteto prodekanė.

Kitas svarbus dalykas, kuris bus įtrauktas į būsimų medikų studijų programą – atsparumas korupcijai.

„Ne paslaptis, kad daugiausia ruošdami sveikatos priežiūros specialistus, konstruojame savo žvilgsnį į specialiuosius gebėjimus, kad mokėtų gražiai susiūti ar dar kažką, o tos bendrosios kompetencijos truputį buvo nuošaly paliktos“, – teigia V. Hendrixon.

Kaip atrodys paskaitos apie korupciją, prodekanė dar sako negalinti tiksliai atsakyti.

„Vėlgi, klausimas yra toks, ar mes turėtume kažkuriame kurse formuoti šituos siekinius, ar jis turėtų eiti visuose dalykuose po truputį, kaip integravimasis į tai, nes mokantis, pavyzdžiui, praktikos, tai ten irgi galėtų būt integruota“,– sako prodekanė.

LSMU naujų darbuotojų dėstyti apie korupciją neieškos

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir dabar yra skiriamas dėmesys etikai, antikorupcijai, teigia Sveikatos vadybos katedros vedėja Ramunė Kalėdienė.
Tačiau nuo kitų metų apie tai bus kalbama gerokai plačiau.

„Rengiant būsimus medikus, naujame medicinos studijų krypties apraše tikrai nemažas dėmesys bus skiriamas etikai, antikorupciniams dalykams ir sveikatos psichologijai. Tai, manau, yra labai pažangi idėja, nes tikrai pastaraisiais metais mes matome, kad medikams neužtenka vien tik įgūdžių, kuriuos jie įgyja kaip būsimi gydytojai, diagnostai, procedūrų teikėjai“, – pabrėžia R. Kalėdienė.

Ji taip pat pastebi, kad ir sveikatos psichologijos žinios yra būtinos gydytojams tiek komunikuojant su pacientais, tiek ir tarpusavyje.

„Aš esu įsitikinusi, kad žmonės, kurie studijų metu įgyja žinių, kaip dirbti komandoje, kaip valdyti krizę, kaip iškomunikuoti gerą ar blogą žinią, yra ypatingai svarbios kompetencijos. Tą mes pamatėme pandemijos laikotarpiu, kai reikėjo skatinti žmones skiepytis, kai reikėjo pateikti liūdnas žinias ir tada pamatėme, kad medikui sudėtinga“,– sako Sveikatos vadybos katedros vedėja.

LSMU, kaip ir VU Medicinos fakultetas jau pradėjo dėliotis planus, kaip nuo kitų metų atrodys, pavyzdžiui, dėstymas apie korupciją.

„Tai nėra naujas dalykas ir mes tikrai turime puikių dėstytojų, kurie yra sveikatos teisės specialistai, kurie yra bioetikos specialistai, tiesiog aš labai džiaugiuosi, kad šitam dalykui galbūt bus skiriamas didesnis dėmesys“, – neslepia R. Kalėdienė .

Jaunieji gydytojai: studijuojant žinių apie korupciją trūko

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė teigia, kad tik pradėjusi dirbti suprato, kad trūksta žinių, kaip spręsti konfliktines situacijas, kaip užmegzti kontaktą su pacientu.

„Tikrai studijų metu to trūko ir tą jau pajauti tada, kai ateini dirbti į sistemą. Studijuojant beveik nebuvo pasakojama, kaip paaiškinti, kad šiuo atveju nereikalingas ten kažkoks kyšis, kad mes norim tiesiog savo darbą atlikti ir ne pacientai turi būt atsakingi už mūsų atlyginimus“, – sako jaunoji gydytoja.

Jos teigimu, studentai to nesuprasdavo studijų metais, nes tai niekada nebuvo aktualizuota.

„Aš labai sveikinu šituos pokyčius, kad pagaliau studijų metu atsiranda dėmesys skaidrumo klausimams, nes realybė tokia, kad mes su tuo susidursime“, – įsitikinusi K. Norvainytė.

Anot gydytojos, lygiai taip pat svarbu ir bendravimo įgūdžiai, konfliktinių situacijų valdymas, nes tai irgi viskas persipina.

„Šitie pokyčiai iš esmės apie tai, kad mes turime atliepti pacientų lūkesčius – jie nori skaidrios sistemos, jie nori kokybiškos paslaugos, jie nori komunikacinius įgūdžius įvaldžiusių gydytojų, kurie jiems gali skirti pakankamai dėmesio“, – pažymi jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė.

Viceministras: jauni medikai kalba apie nulinę korupciją

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigia, kad tai, jog vis dar daug kalbama apie galimą kyšininkavimą gydymo įstaigose, nebuvo pagrindinė priežastis, paskatinusi ruošiant medikus skirti daugiau dėmesio korupciniams dalykams. Jo teigimu, ši iniciatyva yra apie tai, kad būtų galima paruošti visapusiškai pasiruošusį mediką, o dar yra įvairių nuomonių apie galimą kyšininkavimą.

„Matome iš pačių medikų didelę iniciatyvą, atėję jauni [gydytojai – LRT.lt] rodo iniciatyvą, kad turėtume nulinę korupciją, kad jiems padėtume, [siekiame – LRT.lt] kad nebūtų tik jų pačių iniciatyva, bet kad atsakomybę prisiimtų jau ir aukštosios mokyklos ruošdamos medikus“, – sako viceministras.

Jo teigimu, bendrosios kompetencijos reikalingos dirbant tiek atpažįstant korupciją, tiek ir užkertant jai kelią.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pokyčiai yra ilgai laukti ir ilgalaikėje perspektyvoje prisidės prie ne vieno sveikatos apsaugos sistemos skaudulio sprendimo – nuo geresnio psichologinio klimato darbo vietose iki darnesnių santykių tarp medicinos personalo ir pacientų.

„Tikiu, kad pokyčiai studijose duos teigiamą postūmį pasikeitimams gydymo įstaigose“, – tikina A. Dulkys.

Pagal naujausią STT sudarytą korupcijos žemėlapį sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, taip pat pastaraisiais metais buvo stebimas korupcinės patirties didėjimas.

2021 m. gyventojų ir įmonių vadovų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, teismai, Seimas, savivaldybės, partijos.