Brangus malonumas – triušio metai triušių augintojams daug gero nežada

2023-ieji – triušio metai – jų augintojams daug gero nežada. Triušininkystė šalyje nepopuliari, daugumai augintojų tai labiau pomėgis nei verslas. Ūkininkai sako – brangus malonumas, nes auginti triušius nepelninga.

Nors žiemą šalies triušių ūkiai įprastai ištuštėję, Šiaulių rajone Kužiuose jau strikinėja mažyliai. Triušius keliasdešimt metų auginantis Vytautas Mažeika sako, kad labiausiai susižavėjo didžiausia pasaulyje – Belgijos milžinų veisle. Kai kurie triušiai parodų čempionai, atkeliavę iš garsiausio Vokietijos veislyno.

„Europiniu mastu yra laikoma prestižine veisle. Kitas veisles gali bet kas auginti. Šita yra prestižinė, todėl, kad ji turi niuansų, sunkiau veisiama, sakykime, daugiau kriterijų turi. Pagrindinis dalykas – kad šitas triušis dydžiu apribojimų neturi. Jis, suaugęs, minimaliai turi sverti 7 kilogramus“, – teigia triušių augintojas Vytautas Mažeika.

Vyras sako triušius auginantis tik veislei. Per metus Baltijos šalių augintojams parduoda apie šimtą tokių ilgaausių.

„Tai yra brangus hobis. Aišku, mes sekam, registruojamės, kad tas hobis būtų kažkiek „pliusinis“. Kad nuo šeimynos stalo neatimtum, neatiduotum visko triušiams“, – teigia triušių augintojas.

Kelerius metus Vienos pilkuosius ir Burgundų veislės triušius Kėdainių rajone auginanti Rasa sako, kad triušiena – nišinis produktas, laikomas prabangos preke. Gyvūnų išlaikymas brangiai kainuoja. Todėl juos augina tik dėl šeimos ir draugų.

„Vitaminai ir papildai, kombinuoti pašarai, ne tik šienas ir grūdai, nekalbant apie daržoves, šakeles ir visa kita. Brangus malonumas. Tas pats, kas turėti brangių senovinių mašinų garažą“, – tikina triušių augintoja Rasa Stelmokienė.

Ūkiuose triušienos kilogramas kainuoja apie 8 eurus. Augintojai sako, kad už tiek parduoti neapsimoka, kaina turėtų būti du kartus didesnė. Bet brangios produkcijos žmonės neįpirks.

„Prekybos centruose lietuviškos triušienos nerasit. Nes lietuvišką triušieną išstumia lenkiška, atvežtinė triušiena. Mes esam per maži. Tinklams reikia kiekio, ne kokybės“, – mano R. Stelmokienė.

Triušių augintojai beveik neremiami valstybės. Galima tik deklaruoti pasėlius. Šiek tiek remiamas dalyvavimas parodose. Bet teigiama, kad iš to naudos mažai.

„Iš principo nėra paramos. Yra bendras, sakykim, hektarui, bet triušiui hektaro nereikia. Jeigu pašarą perki, šieną užsiaugini, išmokos tiesioginės už pievas, bet ir tai labai jau smulkios“, – teigia Veislinių triušių augintojų asociacijos pirmininkas Eduardas Kubilius.

Veislinių triušių augintojų asociacijos ir draugijos šiuo metu vienija tik keliasdešimt augintojų. Triušininkystė nepopuliari. Asociacijos teigimu, šiandien triušių auginimu dažniausiai verčiasi pavieniai ūkiai ir tik savo šeimos reikmėms.