Biurų deficitas Vilniuje ir Kaune: įmonė siekė atidaryti naują padalinį, bet kelis mėnesius trukusios paieškos – bevaisės

Užsienio įmonėms ir vietiniams verslams rasti biurą vis sudėtingiau. Nekilnojamojo turto specialistai akcentuoja, kad, lėtėjant statyboms, sostinėje artimiausiu metu gali pritrūkti kokybiškų darbo vietų. Situacija dar sudėtingesnė Kaune – užsienio investuotojams jau dabar neįmanoma rasti biurų, kuriose būtų galima įdarbinti kelis šimtus darbuotojų.

Sveikatos technologijų įmonė „Kilo Health“ kasmet įdarbina kelis šimtus darbuotojų. Neseniai įmonė siekė atidaryti padalinį Kaune, tačiau kelis mėnesius trukusios paieškos buvo bevaisės.

„Mes norėjome suderinti centrinę lokaciją su užtektinai parkavimo vietų bei gera biuro infrastruktūra, kurioje būtų užtektinai susitikimų kambarių, ir šiuo metu Kaune, deja, tokio varianto neradome. Todėl teko atidėti persikraustymo planus rudeniui“, – teigia „Kilo Health“ žmogiškųjų išteklių vadovė Ilona Bernotaitė.

„Vilniuje laisvų biurų pasiūla, paskutiniais oficialiais duomenimis, yra mažiau nei 7 procentai, o Kaune laisvų biurų išvis skaičiuojame apie 5 procentus“, – skaičius pateikia „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros direktorė Vida Staskonienė.

Su sunkumais susiduria ir investuoti Lietuvoje norinčios tarptautinės įmonės. Nors šalyje projektai vystomi, biurų statymas užtrunka vis ilgiau. Skaičiuojama, kad investuotojai, nusprendę įžengti į Lietuvos rinką, viliasi čia įsikurti per 6-9 mėnesius. Tuo metu laisvų biurų – mažiau nei kaimyninėse valstybėse.

„Užsienio investuotojai vis dėlto skaičiuoja laiką ir tas laikas, jei reikia laukti ne pusę metų, o metus ar pusantrų metų, iš tikrųjų yra iššūkis. Jei mes pažiūrėtume į kaimynines valstybes, ten tas procentas tuščių, laisvų biurų, kurie visad yra rinkoje, yra apie 15 procentų“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Nekilnojamojo turto bendrovės prognozuoja, kad sostinė per artimiausius dvejus metus gali susidurti su rimtu biurų trūkumu. O Kaune susiklosčiusi situacija jau kelia nerimą.

„Kaune yra labai akivaizdus ploto trūkumas ir nėra spekuliatyviai statomų naujų biurų projektų. Iš mūsų konsultantų pusės žiūrint, toks aiškus signalas, kad ploto Kaune reikia“, – sako „Newsec“ nuomininkų atstovavimo vadovas Baltijos regione Martynas Babilas.

„Mažesnės kompanijos, kurios planuoja įdarbinti apie 20 žmonių, 50 žmonių, jos tikrai randa patalpų, tačiau dideli projektai, kurie planuotų įdarbinti kelis šimtus darbuotojų, kalbant apie 200-300 darbuotojų, tai tokių patalpų pasirinkimas nedidelis“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros direktorė V. Staskonienė.

Specialistai akcentuoja, kad biurų statybą dažnai lemia finansavimas. Negavus jo iš banko, nekilnojamojo turto vystytojai ne visada nori skirti savo ėšų. Todėl biurai statyti pradedami tik sulaukus pagrindinio nuomininko.

„Labai dažnai, kai yra tas objektas vystomas, finansuoja bankas. Ir bankas sako – žiūrėkite, jūs turite turėti kažkokią dalį, 40-50 procentų, jau išnuomoto ofiso, kad jus galėtumėte pradėti statyti. Tai čia toks vištos ir kiaušinio klausimas“, – kalba „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Biurų statyba užtrunka ir dėl kitų priežasčių.

„Šiek tiek kainos paaugo. Infliacija prisidėjo, kuri, aišku, yra ir nekilnojamojo turto sektoriuje ir dėl tos pačios priežasties ne visi darbdaviai, ne visos kompanijos gali įpirkti tai, ko jų darbuotojai norėtų“, – sako A. Francas.

A. Romanovskis priduria – COVID-19 pandemijos periodu įmonės buvo pristabdžiusios savo vystymą. „Kitą vertus, mes matome, kad ir teritorijų planavimo prasme procesai nelengvėjo, o tik sunkėja. Tai yra ilgėja”, – teigia jis.

Pasak specialistų, norint išvengti blogiausio scenarijaus, būtina skirti daugiau lėšų į verslo centrų vystymą bei peržvelgti statybas reguliuojančius teisės aktus. Be to, pabrėžiama, kad į Kauną būtina pritraukti ne tik užsienio įmones, bet ir investuotojus iš sostinės.