Beveik 20 proc. sumenkusią krovą fiksuojantis Klaipėdos uostas su nerimu laukia naujų sankcijų Rusijai

Klaipėdos uostas metus tikisi pabaigti penktadaliu sumenkusia krova. Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, agresorei bei Baltarusijai paskelbtų sankcijų pastebimai susitraukė birių krovinių srautas. Džiaugiamasi, kad netektis bent iš dalies padeda kompensuoti išaugęs skystų bei krovinių konteineriuose srautas. Vis dėlto ateinančių metų laukiama su tam tikru nerimu – neatmetama, kad šuo metu Vakarų svarstomame naujausiame sankcijų Rusijai pakete gali būti tokių priemonių, kurios skaudžiai smogs būtent dabar itin svarbiam konteinerių segmentui.

Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uosto krova smuko kiek daugiau nei 19 proc., o metų pabaigoje šis krytis, prognozuojama, pasieks penktadalį.

Vis dėlto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas akcentuoja, kad šis rezultatas yra geresnis nei tikėtasi. Prognozuota, kad šių metų pabaigoje uosto krova bus apie 32 proc. mažesnė už pernykštę. Tikimasi, kad šiemet uoste bus perkrauta apie 35 mln. tonų krovinių.

„Šitie pokyčiai įvyko labai staigiai. Dar 2020 metais Klaipėda skaičiavo rekordus ir pritrūko vos keleto metų, kad uostas būtų apkrautas pilnai, bet nuo 2020 metų pabaigos tikrai viskas įvyko labai staigiai ir kompensuoti per tokį trumpą laiką tiesiog yra neįmanoma. Tačiau kiek didėja konteinerių krova, kiek didėja naftos produktų, tuo labai reikia irgi džiaugtis. Kiek didėja dujų krova, kurių taip pat į Klaipėdą yra rekordiškai vežama, šie rezultatai džiugina. Birūs kroviniai šiandien tempia Klaipėdos uostą į apačią, bet be trąšų yra kiti birūs kroviniai, kaip grūdai, kurių krova, tikimasi, augs ir dar iki metų galo bus nemažai pervežta“, – dėstė uosto generalinis direktorius ir pridūrė, kad dedamos didelės pastangos, jog pavyktų per Klaipėdos uostą pergabenti didesnį krovinių iš Ukrainos kiekį.

Ryškiausiai Klaipėdos uoste krito trąšų krova – netekta apie 50 proc. šių krovinių. Tai lėmė įtempta geopolitinė padėtis ir Baltarusijai paskelbtos sankcijos, dėl kurių į Lietuvą neatvyksta tiek azoto, tiek kalio trąšos. Krova smuko ir dėl to, kad dėl energetinės krizės veiklą sustabdė „Achema“ ir „Lifosa“.

„Jos sudarė apie 32 proc. Klaipėdos uosto krovos. Tai yra didžioji dalis. Kita dalis yra Lietuvos fabrikų – „Achemos“ ir „Lifosos“ – laikinas sustabdymas. Tie fabrikai Klaipėdos uostui atveždavo apie 4 mln. tonų tiek trąšų, tiek žaliavos. Tai yra gana didelis kiekis“, – sakė A. Latakas.

Akcentuojama, kad bent iš dalies šiuos praradimus uostui pavyksta kompensuoti, nes pastebimai ūgtelėjo konteinerių krova. Šiame segmente krova augo 61 proc. arba 289 tūkst. tonų.

Vis dėlto būtent dėl šių krovinių srauto su tam tikru nerimu laukiama dabar Vakarų svarstomo naujausio sankcijų paketo Ukrainą užpuolusiai Rusijai. Uosto vadovas neslėpė, kad baiminamasi itin griežtų apribojimų, kurie galėtų sustabdyti konteinerių srautą, šiuo metu pasiekiantį vienintelį Lietuvos jūrų uostą.

„Jeigu bus apribojimas tam tikroms prekėms, kurios šiuo metu dar gali keliauti į Rusiją, tai konteinerių dalis Klaipėdos uosto nepasieks“, – teigė A. Latakas.

Uostas jaučia ir energetinės krizės padarinius. Kaip minėta, krovai pastebimai atsiliepė dviejų didelių gamyklų veiklos stabdymas, fiksuojami ir kiti sunkumai.

„Apie 25 proc. tų pajamų, kurias gauna krovos įmonės už tarifą, išleidžiamos energetikai padengti. Labai skaudžiai atsiliepia toms įmonėms, kurios turi šaldytuvus, kur yra labai didelis poreikis elektros energijos. Bet ir visoms kitoms krovos kompanijoms. Ir nėra labai lengva tą kompensuoti uždedant šią naštą savo klientams, nes ta konkurencija tarp uostų yra didelė, rezervai yra ir kituose kaimyniniuose uostuose ir čia perlenkti lazdos tikrai negalima. Įmonės balansuoja ant tam tikros ribos“, – dėstė A. Latakas.

Žvelgiant į kaimyninius uostus matyti, kad visuose, išskyrus Taliną ir Klaipėdą, krova augo. Aiškinama, kad šį procesą lėmė anglies krova, nes praėjusiais metais Ventspilis anglies visai nekrovė, o šiemet ėmėsi šių krovinių, anglies krovą pastebimai išaugino ir Ryga.

Nors geopolitinė įtampa neslūgsta, iššūkių kelia ir šalims agresorėms taikomos sankcijos bei tenka ieškoti sprendimų energetinės krizės akivaizdoje, uostininkai kol kas sako neleidžiantys sau gyventi pesimistinėmis nuotaikomis ir pasiduoti nerimui dėl ateinančių metų rezultatų.

„Tiesiog dirbame visi, ieškome, dalyvaujame, tariamės. Jeigu taip visai pesimistiškai, tai galėjome susitaikyti su tuo skaičiumi, kiek krovinio yra netenkama iš Rytų pusės, bet matome, kad visi dirba ir yra kompensuojama. Mano giliu įsitikinimu, Klaipėda toliau eis į kitas krovinių srautų kryptis. Dabar lieka mums daug darbo kaip galima daugiau patraukti krovinius iš krypties Šiaurė–Pietūs. Taip pat reikėtų žiūrėti į tai, kad Suomijai turint įtampą su Rusija, matyt, šitas įvažiavimas per žemyną sumažės, didelė dalis krovinių turės važiuoti per jūrą, tai mes čia taip pat turime neprarasti šansų. Taip pat toliau mūsų darbas yra su laivybos linijomis, kurios veža konteinerius, įtikinėti ir rodyti, kad uostas yra pajėgus perkrauti daugiau. Toliau skleidžiame žinią pasauliui, kad mes investuojame į infrastruktūrą, kad mes sugebame priimti, kad mes nesustojame, kad sąlygos bus pagerintos“, – vardijo A. Latakas.